Elektromobilių populiarumas nuolat auga, o tam didelės įtakos turi ir įvairiausi draudimai, kurie daugelyje pasaulio šalių įsigalios jau netrukus. Nulinės emisijos pokyčiai palies ir sunkvežimius, o Europoje tokie pokyčiai turi įvykti iki 2040 metų, o kai kur – ir dar anksčiau.
Net Kinija planuoja ilgainiui, t. y. iki 2060 metų, transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekį sumažinti beveik iki nulio. Dėl to neabejotinai atsirastų poreikis naudoti neišmetančias ir paprastai elektrines pavaras su akumuliatoriais arba kuro elementais.
Daugelyje šalių pasiruošimo darbai vyksta jau dabar – tam reikalingos investicijos ir įvairios subsidijos, jog būtų bent teorinė galimybė pasiekti norimų rezultatų. Vienas iš pagrindinių rodiklių – mažėjančios baterijų ir kitų elementų kainos, o jos mažėja jau dabar.
Nuo 2020 metų akumuliatorių sistemų kilovatvalandės kaina sumažės nuo daugiau nei 300 eurų iki 180 eurų jau 2030 metais. 2050 metais šis rodiklis turėtų siekti jau tik 100 eurų. Net ir esant ne tokiems teigiamiems pokyčiams, baterijų kilovatvalandės kaina galiausiai bus 115 eurų. Įsigijimo sąnaudos sumažės nuo dviejų trečdalių iki trijų ketvirtadalių.
Remiantis dabartinėmis prognozėmis, iki 2030 metų jos gali sumažėti beveik perpus. Numatoma, kad kuro elementų kainų tendencija bus dar ekstremalesnė. Pradedant nuo 2020 metų ir esant 540 eurų kilovatvalandės kainai, iki 2050 metų jų vertė sumažės iki mažiau nei 100 eurų. Tai būtų mažiau nei penktadalis pradinės kainos.
Taikant dabartiniam elektriniam automobiliui su didele 100 kilovatvalandžių baterija, kainos galutiniam vartotojui 2020-2030 metais galėtų sumažėti daugiau kaip 10 000 eurų . Iki 2050 metų jos būtų net 20 000 eurų mažesnės. Tai tikrai nėra maža suma, jei atsižvelgsime į tai, kad šiuo metu akumuliatorius sudaro maždaug pusę įsigijimo kainos.
