Norint perkelti F1 bolidų dinamiką į keliams skirtus automobilius, vien galingo variklio ir novatoriškų pakabos sprendimų neužteks. Iš tikrųjų, reikia imtis dalykų, kurie iš pradžių gali pasirodyti neįmanomi. Taip „Aston Martin“ sukūrė hiperautomobilį „Valkyrie“, kuriame taupė kiekvieną gramą ir kliovėsi kosmoso technologijomis.
Apsėdimas arba manija – greičiausiai taip būtų galima pavadinti „Aston Martin“ inžinierių norą sutaupyti kiekvieną gramą, kad tik automobilis būtų kuo greitesnis. Ryškiausias to pavyzdys – „Valkyrie“ ženklelis, kuris yra beveik dukart plonesnis už žmogaus plauką.
Klasikinis emaliuotas „Aston Martin“ ženklelis itin dailus, tačiau šiame hiperautomobyje jis turėjo du trūkumus. Visų pirma tai yra keli papildomi gramai, kurių „Valkyrie“ nereikia. Taip pat skrodžiant orą milžinišku greičiu, net ir mažiausias išsikišimas automobilio priekyje sutrikdo tobulas aerodinamines savybes.
Maža problema, kuriai reikėjo ne tokio mažo sprendimo – tik įlieti ploniausią pasaulyje ženklelį į lako sluoksnį. Ženklelis yra toks plonas, kad „Aston Martin“ inžinieriai panaudojo cheminio ėsdinimo techniką, kuri leido išgauti dailų korio raštą ženklelyje. Nudažius automobilį, jis yra uždedamas ant dažų ir padengiamas šešiais sluoksniais lako. Tiesa, ieškantys išskirtinumo gali papildomai užsisakyti paauksuotą „Valkyrie“ ženklelį.
Su tokiu pačiu užsidegimu buvo pagamintas ir „Valkyrie“ stabdžių signalo žibintas. Kadangi automobilis pritaikytas važinėti bendro naudojimo keliais, šis komponentas privalo turėti specialų žymėjimą ant lešio. Todėl „Aston Martin“ inžinieriai sukūrė tik tokio dydžio žibintą, kad ant jo tilptų tik žymėjimo raidės ir nieko daugiau. Rezultatas – mažiausias pasaulyje stabdžių žibintas, kuris yra keturiskart smulkesnis už žmogaus akį.
Valytuvai iš kosmoso
„Aston Martin“ formos jau iš tolo atrodo kaip iš kito pasaulio. Ne išimtis ir priekinis stiklas, kuris labai panašus į tuos, kurie naudojami lenktyniniuose hiperautomobiliuose. Jis stipriai išlenktas, todėl pasižymi puikiomis aerodinaminėmis savybėmis, o važiuojant per lietų nereikalingi valytuvai.
Tačiau tik ne tada, kai sustojate prie šviesoforo arba važiuojate mieste: reikia nepamiršti, kad vis dar kalbame apie bendro naudojimo keliams skirtą automobilį. Akivaizdu, kad tokiam stiklui joks gamintojas nekuria valytuvų, jau nekalbant apie tai, kad jis turėtų atlaikyti 350 km/val. greitį.
Vėl reikėjo nestandartinio sprendimo, kurį galėjo įgyvendinti tik… NASA. Čia buvo sukurtas 594 gramus sveriantis, per centrą montuojamas anglies pluošto valytuvas, kurio veikimas buvo ištestuotas galingiausiame vėjo tunelyje pasaulyje – Austrijos „Rail Tech Arsenal“.
Karinis tikslumas
Ir tai nėra vienintelis „Valkyrie“ dalykas iš kosmoso srities. Automobilių pramonėje nebuvo tokio hidraulikos sprendimo, kuris galėtų būti panaudotas „Valkyrie“ aktyviajai aerodinamikos sistemai. Todėl „Aston Martin“ kūrėjai turėjo panaudoti hidrauliką, kuri iki šiol buvo montuojama kariniuose „Apache“ sraigtasparniuose.
Automobilyje veikia 17 hidrauliniai mechanizmai, kurie leidžia „Valkyrie“ tūkstančius kartų per sekundę keisti savo aerodinamines savybes. Automobilis posūkiuose generuoja milžiniškas apkrovas padangoms, todėl turi aktyviai keisti prispaudžiamąją jėgą, kad šios nesprogtų.
Pavyzdžiui, stabdant prieš posūkius ir važiuojant juose, Valkyrie aerodinamika tampa agresyvesnė ir maksimaliai spaudžia kiekvieną ratą prie trasos. Tuo tarpu išvažiavus į tiesiąją, „Aston Martin“ inžinerijos šedevras tampa aptakus ir maksimaliai įsibėgėja iki kito posūkio.
Kurtinanti galia
„Aston Martin Valkyrie“ gali pasigirti galingiausiu atsmosferiniu varikliu pasaulyje. Be to, tai yra variklis, kuris turi daugiausiai apsisukimų – 11 100 per minutę. Iš tikrųjų ši V12 jėgainė sukuria tokį aukštą garsą, kad automobilis komplektuojamas kartu su aviacinėmis ausinėmis. Tiesa, „Valkyrie“ išorėje turi keletą mikrofonų, kurie transliuoja išorės garsą, kad vairuotojas išgirstų sirenas ir kitus eismo garsus.
Tačiau ne ką mažiau įdomi istorija, kaip pavyko sukurti tokį galingą variklį. Čia padėjo žymieji „Cosworth“ variklių gamintojai, kurie pradėjo nuo mažo žingsnio. Pirmiausiai jie sukonstravo bandymų platformą – 3 cilindrų variklį. Taip konstruktoriai galėjo tiksliai išmatuoti ir išbandyti optimaliausią degalų tiekimo sistemą, vožtuvų kampą, degimo kameros formą, suspaudimo laipsnį ir daug kitų parametrų.
Kai buvo pasiektas tobulas rezultatas, inžinieriai pagamino keturis tokius 3 cilindrų variklius, juos sujungė ir gavo tokią 12 cilindrų jėgainę, kurios iki šiol nebuvo jokiame gatviniame automobilyje. Nepaisant to, kad „Valkyrie“ variklis sveria vos 202 kilogramus, tačiau savyje jis slepia net 1130 AG.
