Europos Sąjungos planai uždrausti vidaus degimo varikliais aprūpintų automobilių prekybą jau nuo 2035 metų – užstrigo. Nors toks įstatymas turėjo būti patvirtintas, tačiau vokiečiai sukūrė tikrą dramą, o dabar prie jungiasi ir kiti.
Vokietija sudarė aljansą su Italija ir kai kuriomis Rytų Europos šalimis, kurios nepritaria planuojamam laipsniškam vidaus degimo variklių atsisakymui nuo 2035 m., nebent automobiliams, varomiems elektroniniais degalais, nebus taikomas draudimas.
Pranešama, jog Vokietijos, Italijos, Čekijos, Lenkijos, Rumunijos, Vengrijos ir Slovakijos transporto ministrai pirmadienį susitiko aptarti Europos Sąjungos planų pakeitimų. Vokietijos transporto ministras Volkeris Wissingas teigė, kad Italija, Lenkija ir Čekija skeptiškai vertina vidaus degimo transporto priemonių laipsnišką atsisakymą.
Berlynas šiuo metu derasi su Briuseliu ir siekia kuo greičiau surasti bendrą sprendimą, prieš pasirašant bet kokį susitarimą. Apie tai pirmadienį žurnalistams patvirtino V.Wissingas, kuris patikino, jog dabar esantis pasiūlymas turi būti nedelsiant pakoreguotas.
Dabar aiškėja ir ko siekia Vokietijos inicijuotas šalių aljansas. Teigiama, kad šalys nori, kad būtų sukurta atskira automobilių su vidaus degimo varikliais kategorija, kuri galėtų naudoti sintetinius degalus bei išvengtų nuo 2035 metų planuojamo draudimo.
„Draudimas naudoti vidaus degimo variklį, kai jis gali veikti neutraliai klimatui, mums atrodo neteisingas požiūris. Mes nenorime sustabdyti dalykų ir nenorime, kad jie žlugtų. Norime, kad reglamentas būtų sėkmingas“, – pirmadienį sakė V.Wissingas.
Verta paminėti ir tai, jog „Volkswagen“ ir „Porsche“ jau kuris laikas kuria vadinamuosius e-degalus, kurie galėtų būti alternatyva elektrifikacijai. V.Wissingas teigė, kad transporto priemonėms, varomoms tik elektroniniais degalais, planuojamas draudimas neturėtų būti taikomas.
Priminsime, jog Europos Sąjunga atidėjo balsavimą dėl naujų automobilių su vidaus degimo varikliais draudimo, kai Vokietija pareiškė prieštaravimus, nerimaudama, kaip bloko ekologiški planai paveiks pramonę. Antradienį, kovo 7 dieną, turėjęs įvykti galutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo buvo atidėtas neribotam laikui.
Tokie balsavimai yra įprastinė procedūra, kuri dažniausiai būna tik formalumas. Tačiau būtent Vokietijos bei Italijos mintys apie susilaikymą arba įstatymo blokavimą. Vertėtų pastebėti, jog be kvalifikuotos daugumos tarp valstybių narių reglamentas negali tapti įstatymu.
