2021 m. pabaigoje „Facebook“ pakeitus savo pavadinimą į „Meta“, technologijų rinka tiesiog pametė galvą dėl metavisatos.
Virtualus pasaulis, kuriame galime pramogauti, susitikti su draugais ir net kaupti kapitalą, akimirksniu pradėtas vadinti ambicingiausia dešimtmečio technologija, o su ja susiję produktai sulaukdavo milžiniško žiniasklaidos dėmesio ir investicijų. Tačiau praėjus kiek daugiau nei metams nuo pirminio susidomėjimo, panašu, kad metavisatos burbulas pamažu bliūkšta.
„Per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius „Meta“ patyrė rekordinį beveik 10 milijardų JAV dolerių siekiantį nuostolį ir buvo priversta atleisti 13 proc. savo darbuotojų. Nors net ir po tokio finansinio sukrėtimo kompanijos vadovo Marko Zuckerbergo ranka nesudrebėjo skirti naujo 19 milijardų JAV dolerių paketo metavisatos vystymui, nors investuotojai į tokį sprendimą žvelgia labai skeptiškai. Jų manymu, metavisata yra tik tolima utopija, o visi jos projektai kol kas primena šaudymą į taikinį užsimerkus“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.
Akis atmerkusi realybė
Pasak S. Tilindžio, metavisatos traukinys pastaruosius metus riedėjo varomas tokiais viliojančiais pažadais, kaip galimybė sėdint savo namuose ant fotelio nusikelti į pasimatymą Eliziejaus laukuose ar nuėjus į vietinį stadioną išbėgti į virtualią krepšinio aikštelę su skirtingose šalyse gyvenančiais draugais. Tad visiškai nenuostabu, kad masinami tokio milžiniško visuomenės susidomėjimo ant metavisatos kabliuko užkibo net ir tokie grandai, kaip BMW ir „Zara“, atitinkamai pradėję kurti skaitmeninius automobilių modelius bei drabužių linijas.
„Tikėjimas metavisata ir visas su ja susijęs optimizmas analitikams išgaravo pabandžius suskaičiuoti, kas realiai buvo nuveikta per tuos metus su trupučiu. Realybė tokia, kad iki šiol neturime 100 proc. gerai veikiančių virtualios realybės akinių, kuriais galėtume aktyviai naudotis ilgiau, nei pusvalandį ar valandą, o pademonstruotų žaidimų ir pramogų prototipų grafika menkai primena realaus pasaulio analogiją“, – vardina pašnekovas.
Vis dėlto teisybės dėlei reikia pasakyti, kad „Meta“ priklausančiai virtualios realybės akinių kūrėjai „Oculus“ per tuos metus pavyko išleisti neblogo apžvalgininkų įvertinimo sulaukusius ir daugeliui vartotojų pagaliau įperkamus „Quest 2“ akinius, o jiems sukurtas ir kritikų pasmerktas „Horizon Worlds“ žaidimas perkopė 300 tūkstančių vartotojų ribą. Nors šie produktai suteikia krislą vilties, kad minėtus iššūkius galiausiai pavyks įveikti, savo ribotumu jie tik dar kartą parodo, kaip vis dar toli esame nuo pažadėto paraleliai egzistuojančio virtualaus pasaulio.
Prisidėjo ir NFT
„Telia“ atstovo nuomone, prie metavisatos burbulo sprogimo prisidėjo ir įvairūs skaitmeninės nuosavybės projektai. Kadangi metavisatos vizionieriai labai anksti suprato, kad visavertė alternatyvi realybė negalės egzistuoti be privačios nuosavybės, rinkoje lyg po lietaus pradėjo dygti įmonės, siūlančios investuoti į nekilnojamąjį turtą metavisatoje bei įsigyti įvairių NFT (angl. Non-fungible tokens) žetonų.
Pastarasis sprendimas veikia kaip nepadirbamas nuosavybės sertifikatas, leidžiantis įrodyti, kad tam tikras skaitmeninėje erdvėje esantis daiktas priklauso konkrečiam asmeniui, bei suteikiantis teisę jį platinti, licencijuoti ar parduoti. Ši 2021 m. išpopuliarėjusi technologija netrukus buvo panaudota tiek skaitmeniniam menui, tiek fiziškai egzistuojančių objektų bei jų nuosavybės teisių perkėlimui į virtualų pasaulį.
„Viešojoje erdvėje sklando nemažai istorijų, kaip žmonės iš NFT susikrovė turtus. Pavyzdžiui, laiku į šį traukinį įšokusi interneto įžymybė Gary Vaynerchuk giriasi per 90 dienų pardavęs savo NFT paverstą vaikiškų paveikslėlių kolekciją ir iš to uždirbęs 90 milijonų JAV dolerių. Tačiau prieš porą mėnesių žlugusi kriptovaliutų, su kuriomis NFT yra tampriai susiję, prekybos įmonė „FTX“ NFT kainas pasiuntė į rekordines žemumas, o per pastaruosius metus regėjome nemažai sukčiavimo schemų, kurios investuotojams pažadėjusios didžiulę grąžą tiesiog pradangindavo investuotas lėšas“, – atskleidžia S. Tilindis.
Tik šaltas dušas?
„Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas pastebi, kad nepaisant šiuo metu juodomis spalvomis dažomų metavisatos ateities perspektyvų, tai toli gražu nereiškia, jog jai yra padėtas taškas. Dabartinis pesimizmas greičiausiai yra tik analitikų bandymas pasiųsti žinią apie tvaresnį ir racionalia logika paremtą metavisatos projektų vystymą, neignoruojant jam lėšas nešančių šių dienų realijų.
„Meta“ akcijų kritimas yra signalas M. Zuckerbergui nepražiūrėti to, kas dedasi prieš pat jo akis. Jaunimas pamažu sukasi nuo „Facebook“ bei „Instagram“ ir keliasi į „TikTok“, kuris jiems įdomesnis, nei absoliuti dauguma metavisatos projektų. Nesant tinkamos techninės bazės, jie kol kas primena bandymą vežimą statyti priekyje arklio ir apie metavisatos realijas burti iš kavos tirščių. Girdint gandus apie intensyviai kuriamus „Apple“, „Samsung“ ir įvairių kitų žinomų žaidėjų virtualios realybės prietaisus, beveik nėra abejonių, kad metavisata vieną dieną taps realybe, paprasčiausiai į ją kol kas reikėtų žiūrėti būtent kaip į ateities, o ne dabarties rinką“, – apibendrina S. Tilindis.
