Vienas iš laukiamiausių šių metų vaizdo žaidimų jau visai „ant nosies“ ir savaime suprantama, kad daugelis jau ant pirštų skaičiuoja paskutines likusias dienas. 2018-ais pasirodęs pirmtakas visus nustebino savo istorijos pasakojimu, grafika ir kvapą gniaužiančiomis kovomis, kurios kartais net sukeldavo norą „šveisti“ tą „PlayStation“ pultelį į sieną. Liaupsių jam tikrai netrūko ir ne be reikalo, tačiau kai buvo paskelbta apie jo tęsinį, daugelis į tai žiūrėjo skeptiškai. Kadangi jo pirmtako kūrimas truko net penkerius metus, tai ką galima pasiūlyti per keturis?
Aišku, kad kažkokios techninės revoliucijos nėra verta tikėtis, tačiau juk čia yra kalbama apie „Santa Monica Studios“, kurie savo fanų nenorės palikti nusivylusių. Dar pirmuosiuose klipuose buvo parodyta, kad iš pirmo žvilgsnio viskas ne taip smarkiai ir skirsis, tačiau vis tiek jis buvo peržiūrėtas daugiau nei SEPTYNIOLIKA milijonų kartų. Aišku, kad „God of War Ragnarök“ laukia kiekvienas „PlayStation“ konsolės savininkas.
Lubos šiai franšizei yra užkeltos labai aukštai ir jas „permušti“ iš tiesų yra nelengva, tačiau reikia suprasti, kad 2018-ieji buvo ypač geri metai visiems vaizdo žaidimų mėgėjams, todėl suprantama, jog ir čia norisi naujus pasitikti pakiliomis nuotaikomis. Šiemet viskas kažkaip kitaip, nes, be „Elden Ring“, konkurentų „karo dievui“ sunku surasti. Beveik viskas, kas buvo iki šiol nepateisino daugelio lūkesčių ir tikriausiai daugelis į naujus projektus turėtų žiūrėti skeptiškai. Su „God of War Ragnarök“ taip nėra, nes net patys „PlayStation“ visko nelaikė tokioje didelėje paslaptyje ir po mažu apie savo rimčiausią kelių pastarųjų metų projektų atskleidė vis daugiau detalių. Todėl žemiau apžvelgsime, tai ką svarbiausias šių metų „Sony“ žaidimas pasiūlo ir pabandysime per daug neišpasakoti to, ko nereikia, kad nesugadintume jo dar nebandžiusiems.
Žaidimo grafika
Tradiciškai nepradedu nuo pasakojimo, kaip viskas atrodo, tačiau šiuo atveju būtent apie tai ir noriu pirmiausia pakalbėti. 2018-aisiais pasirodęs „God of War“ buvo tikras grafinis gigantas ir tai buvo padaryta su savo paskutinius gyvavimo ciklo metus skaičiuojančia „PlayStation 4” konsole, tai aišku, kad čia norisi kažko daugiau. Ar tai buvo pasiūlyta? Ne visai, nes didžiulių skirtumų „Ragnarok“ nuo savo pirmtako nepasiūlo, tačiau kai viskas veikia 4k raiška ir stabiliu 60 kadrų per sekundę dažniu, tai ne taip ir svarbu tos smulkiausios detalės. Aišku, kad galima visus kampus padaryti dailesnius, tačiau viskas nukrenta iki 30-ies kadrų, tačiau bent man tai labai krito į akį, nes skirtumas žiūrint labai jaučiasi ir tikrai ne iš gerosios pusės. Šiuo atveju kalbame tik apie pagrindinius „PlayStation 5” nustatymus, nes iš viso jų yra net penki, tai realiai kiekvienas susioptimizuos viską pagal savo televizoriaus ar monitoriaus parametrus. Deja, bet „PlayStation 4” to pasiūlyti negalės ir čia tik telieka džiaugtis, kad ši konsolių karta nebuvo praleista.
Gerai, užteks apie tas technines charakteristikas ir reikia pakalbėti apie tai, kas iš tiesų yra svarbu. Kaip atrodo „God of War Ragnarök“ pasaulis? Nepriekaištingai. Viskas, ką turėjome praėjusioje žaidimo dalyje, čia pagražinta ir žiūrisi dar maloniau. Kiekvienas iš žaidėjams siūlomų pasaulių turi savąją išvaizdą, tačiau iš jų labiausiai išsiskiria Midgardas, kuris dabar yra tarsi pasaulių pabaigos pranašas. Visur čia vyrauja žiema, o ežeras supantis skandinavų karo dievo Tiro šventyklą čia yra jau užšalęs. Visa tai, ką buvo galima pamatyti ir atrasti pirmojoje dalyje čia galima pamiršti, panašiai yra ir su jame „karaliavusia“ gyvate. Aišku, kad pastatų ir statulų estetika čia nepakito, tačiau galiu pasakyti, kad žiemiškoji Midgardo versija žiūrisi žymiai patraukliaunei jos pirmtakė. Kiti pasauliai taip pat turi savuosius niuansus, tačiau juos išsiaiškinti geriausia yra patiems. Apskritai, kadangi nesitikėjau kažkokios pompastikos iš grafikos pusės, nes manau, kad didelių grafinių šuolių tikėtis nebėra vertai, tai likau visai maloniai nustebintas.
Žaidimo eiga ir valdymas
Žaidime gausu „RPG“ žanro elementų, kurie kartais ir sulėtina visą tempą, tai yra ta pati per daug užtrunkanti „greitojo keliavimo“ sistema, šarvų sudedamųjų dalių rinkimas, įvairūs galvosūkiai ir t.t.. Bet nepaisant to „God of War Ragnarök“ yra ganėtinai greitas ir veiksmo kupinas žaidimas. Jeigu per daug nesureikšminti tų minusų,tai kovos čia vyksta žymiai greičiau, žaidėjams suteikiama daugiau laisvės ir pagalbininkai (taip, nėra apsiribojama tik Atreus) padeda žymiai labiau. Kratos čia žymiai universalesnis, tačiau žaidę pirmąją žaidimo dalį labai greitai viską perpras ir greitai paleis tą nesustabdomą kovos mašiną. To pasėkoje galima atlikti daugybę įvairiausių kombinacijų, kurias vainikuoja „brutualios“ užbaigimo scenos. Arsenalas čia yra ženkliai platesnis ir graikiškosios „God of War“ dalies mėgėjų čia laukia maloni staigmena, kuri į visą žaidimą prideda daugiau šviežumo bei unikalumo (tačiau apie ją nekalbėsiu, nes nenoriu sugadinti to įspūdingai vainikuoto „momento“, kai tai atsiranda). Aišku, kad viskas čia vyksta „išvenk, blokuok ir tada kontratakuok“ principu, kuris labai akivaizdžiai parodomas: kai kurių atakų negali nublokuoti (priešai pažymimi raudonai), todėl reikia nuo jų bandyti išsisukti. Tą patį siūlė ir 2018-ųjų versija, tačiau čia galimybių visa tai išnaudoti ženkliai daugiau, o veiksmas neapsiriboja paprastu ėjimu į priekį. Kovos arenos ar laukai čia ženkliai labiau išnaudojami, o ir pagalbininkai teikia realią pagalbą, o ne tiesiog „puškuoja“ strėles į priešą.
Pastarųjų čia yra ženkliai daugiau ir nekalbu tik apie jų kiekį, o apie jų tipus. Senajame „God of War“ viskas kaip ir buvo aišku, nes praktiškai skyrėsi tik „didieji“ bosai, o visa kita tarsi buvo panašiai: daužai eilinius numirėlius kaip kėglius ir po to sutinki valkiriją arba trolį. Čia viskas šiek tiek kitaip, nes vadinamųjų „mini“ bosų yra į valias. Vien tik drakonai yra trijų rūšių, kurios priklauso nuo teritorijos, kurioje jie gyvena, o trokštantiems rimtesnių iššūkių žaidimas vėl siūlo valkirijas bei naujus „negyvus“ riterius. Pastarieji gali tapti tikru išbandymu visiems, tačiau jie žaidime yra kaip papildomos misijos, todėl nenorintys rimtesnio iššūkio gali paprasčiausiai jų išvengti. Žinoma, kad visi priešai turi savus judesius, kurie kas kažkokį laiko tarpą kartojasi, todėl „God of War Ragnarök“ kovų dėlionė puikiai susidėlioja. Aišku, kad prie to labai prisideda tai, kad labai jaučiasi herojaus stiprėjimas palaipsniui, nes tai kas pradžioje atrodė neįmanoma, tai pabaigoje, turint pilną arsenalą tampa ne taip sudėtinga.
Žaidimo istorija
Dar iš pristatomųjų klipų galima suprasti, kad veiksmas čia tęsis praėjus keliems metams po „God of War“ įvykių. Pasaulio pabaiga artėja ir jos sustabdyti negali niekas, tačiau kaip viskas išsirutulioja buvo sunku tikėtis, nes niekas nenuteikė tokiems istorijos vingiams. Visi kūrėjų patalpinti įrašai tarsi rodo, kad istorija savo kulminaciją pasieks išlaisvinus senąjį karo dievą Tirą, tačiau čia yra tik pradžia. Praktiškai visos išankstinės nuostatos, kurias buvo galima susidaryti dar prieš pirmą kartą įsijungiant „Ragnarök“, praktiškai nepasitvirtino, tačiau gal tai ir nėra blogai, nes žaidimas tikrai moka nustebinti bei prikaustyti. Čia viskas turi kur kas gilesnes šaknis, kurios po mažu leidžia susidaryti bendrą paveikslą, suprasti įvairius mitologijos bei šio „deimančiuko“ vingius, o ir galų gale pabaiga nėra tokia, kokios pradžioje tikėsis daugelis.
Labiausiai, kaip pirmtake, taip ir čia, žavi vientisas istorijos pasakojimas. „God of War“ neturi kvailų klipų, kuriuose veiksmas staiga pradeda neatspindėti prieš tai buvusių įvykių. Tai yra akivaizdus animatorių ir rašytojų sunkaus darbo vaisius, kuris žaidimui prideda dar daugiau teigiamo svorio. Kartais viskas taip susipina ir tampa sunku pasakyti, kur jau pats valdai Kratos, ir kur jau prasideda iš anksto įrašytas klipas. Kiekvienas dialogas turi prasmę, kiekviena scena kažką reiškia ir nėra taip, kad būtų sunku susigaudyti, kodėl herojai atsidūrė vienoje ar kitoje vietoje. Viskas tikslingai prasideda vystytis nuo pradžios apsnigtame Midgarde iki finalo skandinavų dievų namuose Asgarde.
Kalbant apie dievus, tai čia jie yra atvaizduojami kitaip nei buvo galima pagalvoti pabaigus 2018-ųjų „God of War“, nes nėra taip, kad jie skirstomi į gerus bei blogus. Kaip ir realiame gyvenime, taip ir čia daugybė pilkos spalvos, tačiau kūrėjai puikiai leidžia į viską dar labiau įsigilinti, suprasti, kodėl jie tokie tapo ir kartais net juos užjausti. Daugelis iš mūsų yra pratę matyti tą „Marvel“ „išpuoselėtą“ Torą, tačiau „Ragnarök“ parodo iš kitos, labiau skandinavų mitologiją atitinkančios pusės. Ne tik pilvotas girtuoklis Toras, bet ir kiekvienas veikėjas čia turi savus motyvus, savas priežastis, kurias po mažu žaidėjai perpranta, o galų gale paprasčiausiai prisiriša prie jų. Čia nėra kalbama tik apie Kratos ir Atreus. Freja, Toras, Mimiras, Odinas, nykštukai turi savų paslapčių, savų niuansų, kurie vėliau ar anksčiau išaiškėja. Jie yra kuriami bei nuolat vystomi žaidimo metu ir pabaigoje tampa neaišku, kas iš tiesų šioje situacijoje yra blogas ar geras.
Žinoma, kad sunku pasakoti kažką plačiau, nes sugadinti žaidimo dar prieš pradedant Jums jį žaisti, tačiau „God of War Ragnarök“ istorijos vystymas ir finalas yra toks, iš kurio galėtų pasimokyti daugelis kūrėjų. Geros 40 valandų, per kurias atrodo, kad tik prabraukiau paviršiumi tai, ką šis fantastiškas projektas gali pasiūlyti, prabėgo akimirksniu.
Verdiktas
10 iš 10, o jei galėčiau, tai duočiau ir 11, nes „God of War Ragnarök“ yra toks žaidimas, kuris pasirodo labai retai. Puikiai tęsiama dar prieš septyniolika metų pradėta ir prieš pus penktų smarkiai atnaujinta istorija, kuri tikrai nepaliks abejingų. Kiekvienas dialogas, kiekvienas mostas su kirviu yra „atšlifuotas“ iki smulkiausios detalės, ko pasėkoje gaunamas vientisas ir tobulas paveikslas. Pradžioje galvojau ar verta „Ragnarök“ lyginti su „Elden Ring“ ir galiu pasakyti, kad nors ir koks pastarasis buvo geras, bet „PlayStation“ jau greitau išleidžia tai, apie ką kalbėsime praėjus net ir 10 metų. Žinoma, kad čia panašumų į penkerių metų senumo žaidimą netrūksta, tačiau reikia suprasti, jog išleidus kažką tokio gero, tai perlipti tampa labai sunku.
Kadangi žaidimas buvo kurtas išskirtinai „Sony“ konsolei, tai ir privalumų žaidžiant ja tikrai netrūksta, nes „DualSense“ pultas čia taip pat nemenkai sublizga. Nežinau, kaip viskas atrodo „PlayStation 4” konsolėje, tačiau „penktoje“ viskas atitinka aukščiausią lygį. Žinoma, kad minusų galima rasti, o ir kelios versijos „1.000001” sisteminės klaidos šiek tiek neramino, tačiau viskas turėtų būti išspręsta dar prie žaidimui pasiekiant pirmuosius pirkėjus. „Santa Monica Studios“ tikrai nežada atleisti vadelių ir dar prieš kurį laiką prakalbo apie „Ragnarök“ tęsinį, kuris atsižvelgiant į pabaigą tampa labai realus bei turėtų pasukti visiškai nauja kryptimi.
Per daug nenuklystant į lankas, tai tikriausiai yra pats rimčiausias projektas, kurį gali turėti „PlayStation 5” savininkai, todėl jau dabar tikriausiai tampa aišku, ką daugelis jų žais per didžiąsias metų šventes.
„God of War Ragnarök“ „PlayStation 4/5“ konsoles užkariaus jau ateinantį trečiadienį, lapkričio 9-ą dieną.
