Patirtis vadovaujant „World of Warcraft“ klanui ar laimėjimai „League of Legends“ čempionatuose – tai ne tik vaizdo žaidimų bendruomenėms įspūdį galintys padaryti pasiekimai. Šiandien vadinamųjų gamerių kompetencijos vis labiau domina ir darbdavius, kuriems žaidimuose įgyjami gebėjimai analizuoti situaciją, priimti sprendimus, mokytis iš klaidų ir veikti komandoje yra itin aktualūs. Šį reiškinį nagrinėjantys ekspertai pastebi, kad daugelis tarptautinių kompanijų jau kurį laiką į žaidėjus žiūri kaip į potencialius talentus ir aktyviai siekia juos pritraukti.
Akademiniame leidinyje „MIS Quarterly“ publikuoto Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) mokslininkų tyrimo duomenimis, organizacijos, apsiribojančios tik darbo metu įgyjamais kandidatų įgūdžiais susiduria su grėsme parasti jų komandas puikiai papildyti galinčius talentus. Vienas iš gebėjimų, į kurį dėmesį atkreipti skatinami tarptautinių informacinių technologijų srityje veikiančių organizacijų personalo specialistai – kompiuteriniai žaidimai ir juos žaidžiant pasiekti rezultatai.
Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) direktoriaus Gedimino Tarasevičiaus teigimu, nors Lietuvoje vis dar paplitęs požiūris, kad vaizdo žaidimai dažniau yra paprasčiausias laiko švaistymas, šis įsivaizdavimas laikui bėgant tampa klaidingas. Anot LŽKA vadovo, nemaža dalis populiarių šiuolaikinių kompiuterinių žaidimų reikalauja plataus spektro įgūdžių, kurie yra aktualūs ir daugeliui organizacijų.
„Elektroninio sporto reiškinio iškilimas ir internetu žaidžiamų žaidimų, kuriuose sėkmė priklauso nuo daugelio žaidėjų pastangų koordinavimo, komunikavimo, tinkamos strategijos pasirinkimo, nuoseklių pastangų ir disciplinos, į žaidėjus atkreipė ir įmonių dėmesį – jau nekalbant apie žaidimų kūrimo industriją, kurioje asmeninė darbuotojų patirtis žaidžiant žaidimus kartais gali būti netgi būtina. Tad, manau, kad žaidėjų įgūdžiai darbo rinkoje bus vertinami vis labiau ir šalia reikiamų kietųjų kompetencijų bei išsilavinimo neabejotinai gali tapti papildomu privalumu kandidatams“, – sako G. Tarasevičius.
Tiesa, anot G. Tarasevičiaus, vien faktas, kad žmogus žaidžia vaizdo žaidimus pats savaime žalios šviesos karjeros kelyje galimai neuždegs, tačiau esporto pasiekimus, dalyvavimą turnyruose, patirtį vadovaujant žaidėjų komandoms darbinantis gali būti pravartu paminėti – ypač, kai pozicijų siekiama IT ar žaidimų kūrimo įmonėse.
Atsirinkti darbuotojus padeda ir jų pomėgiai
Kompetencijų centro „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovo Mindaugo Šestilo teigimu, kol kas patirtį ir pasiekimus žaidžiant kompiuterinius žaidimus Lietuvoje pabrėžia nedaugelis kandidatų. Eksperto manymu, mūsų šalyje kompiuteriniai žaidimai ir esportas dar nepasiekė tokio populiarumo ir pripažinimo lygio kaip, pavyzdžiui, JAV ar Azijos šalyse. Dėl to ir kandidatai tokių pomėgių dar neakcentuoja.
„Žinoma, esame turėję kompiuterinius žaidimus kaip pomėgį pamininčių kandidatų, tačiau dažniausiai tokiais atvejais tiesiog neturima jokios kitos patirties ir siekiama, kad gyvenimo aprašymas neatrodytų tuščias. Tačiau pateikiama informacija apie pomėgius gali būti tikrai naudinga. Vertindami potencialius darbuotojus analizuojame įvairius aspektus – nuo specifinių konkrečiai pozicijai užimti reikalingų technologijų, sistemų ar įrankių išmanymo iki minkštųjų įgūdžių. Apie juos tikrai gali šį tą pasakyti pomėgiai“, – įsitikinęs M. Šestilo.
JAV mokslininkų atliktame tyrime buvo išskirta dvylika kompetencijų, kurios reikalingos IT srityje dirbantiems specialistams. Tarp jų – atskaitingumas, inovatyvumas, gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų situacijų, komandinis darbas, skaitmeninis raštingumas, noras mokytis, dėmesys rezultatui ir kitos. Pastebima, kad įvairios kompiuterinių žaidimų rūšys lavina skirtingas kompetencijas, o ypač populiarūs MMO (angl. massively multiplayer online) žaidimai prisideda prie visų dvylikos kompetencijų lavinimo.
„Priklausomai nuo žaidimo tipo, jis gali būti tikrų gyvenimo situacijų simuliacija. Kompiuteriniai žaidimai žaidėjams gali ugdyti dėmesingumą detalėms, atkaklumą, padėti išmokti veikti komandoje, demonstruoti lyderystę, greitai priimti sprendimus. Bene svarbiausia tokio laiko leidimo būdo formuojama savybė – gebėjimas nuolat ieškoti naujų būdų įveikti iššūkius, kūrybiškai išspręsti kylančias problemas. Tai yra vienos labiausiai darbdavių vertinimų minkštųjų savybių“, – sako M. Šestilo.
Pasiruošimas – ir pačiai organizacijai
Norint neatsilikti nuo vis sparčiau besiritančios ne darbo metu įgyjamų įgūdžių populiarumo įsidarbinimo procese bangos, žmogiškųjų išteklių specialistai rekomenduoja tinkamai pasiruošti ir pačioms organizacijoms.
Aiški komunikacija apie kompiuterinių žaidimų ir kitų hobių atskleidžiamas kompetencijas, darbuotojų apklausos ir skatinimas dalintis savo pomėgiais su kolegomis ar net organizacijoje vykdomi kompiuterinių žaidimų turnyrai gali prisidėti prie vyraujančių stereotipų laužymo ir atverti naujas galimybes.
„Šiandien ieškant darbuotojo svarbu, kad jis save matytų ne tik darbinėje veikloje, bet ir kitose. Kai darbuotojas organizacijoje atranda arba pats įkuria bendruomenę, kurioje jis jaučiasi puikiai ir kurią sieja stiprūs socialiniai ryšiai, darbuotojas jaučiasi pilnai įsitraukęs į organizaciją ir jos veiklą visomis prasmėmis“, – reziumuoja „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas M. Šestilo.
