Lietuvoje veikianti pasaulinė IT bendrovė „Accenture“ pirmą kartą mūsų šalyje pristatė tyrimą „Technology Vision 2022“, kurį šiemet apibendrina posakiu „Susitikime metavisatoje“. Pasak tyrėjų, nauja skaitmeninės transformacijos banga jau prasidėjusi – per ateinantį dešimtmetį įmonių ir žmonių laukia dideli pokyčiai beveik kiekvienoje aplinkoje, prie kurios esame įpratę.
Pristatymų žemėlapyje – ir Lietuva
„Per pastaruosius dvejus pandemijos metus įmonės aktyviai diegė naujus skaitmeninius sprendimus, o žmonės dirbo, bendravo ir leido laiką virtuliai tiek daug, kiek anksčiau niekada nesitikėjo“, – sako Kristaps Banga, „Accenture“ inovacijų ir plėtros vadovas Baltijos šalyse.
Skaitmenizacija įsigalėja, įmonės pereina prie debesų technologijų, diegia ir tobulina pardavimą internetu, gerina vartotojų patirtį šioje srityje. Tuo tarpu valstybės aktyviai rengia bandomuosius skaitmeninių valiutų projektus, o dirbtinio intelekto, papildytosios realybės, blokų grandinės technologijų, daiktų interneto bei 5G paklausa toliau auga.
„Technologijos vystosi ir siūlo vis naujų galimybių, todėl svarbu žinoti, kokiais laikais gyvename, ir kaip technologijos mokslinę fantastiką paverčia tikrove“, – pastebi K. Banga.
Technologijų tendencijų tyrimą „Accenture“ atlieka ir pristato kasmet daugelyje šalių, o šiemet pirmąkart jis pristatytas ir Lietuvoje, nes praėjusiais metais įmonė Vilniuje atidarė savo padalinį. Šių metų tyrime dalyvavo 4650 vadovų iš 35 pasaulio šalių, o išsakytas įžvalgas apibendrino „Accenture“ specialistai, kuriantys technologinius sprendimus TOP 500 didžiausioms pasaulio bendrovėms.
Šių metų „Technology Vision 2022“ tyrime išskirtos keturios aktualiausios technologijų tendencijos, kurios artimiausiu metu keis pasaulį: tai skaitmeninė patirtis, programuojama aplinka, duomenų kilmė ir autentiškumas bei kvantinė kompiuterija.
Skaitmeninė patirtis
Metavisata, jungianti virtualų pasaulį su tikruoju ir leidžianti žmonėms virtualiai susitikti per savo skaitmeninius dvynius ar avatarus, yra viena iš skaitmeninės transformacijos bangų, kuri lems, kaip mes naudosimės internetu ateityje. Metavisata leidžia iš naujo įsivaizduoti, kaip duomenys formuoja mūsų skaitmeninę patirtį, o įmonėms metamas iššūkis permąstyti savo buvimą internete ir kurti naujus bendravimo ir sąveikos būdus su klientais, partneriais ir darbuotojais.
Skaitmeninės ekonomikos vaidmuo pasaulyje auga, auga kriptovaliutų vartotojų skaičius, kuris pernai viršijo 300 mln. Pristatomos įvairios skaitmeninės piniginės, tokios kaip „Metamask“, „Trust Wallet“, kuri ne tik sukuria naujas mokėjimo galimybes, bet ir lėšų dalijimosi bei pervedimo būdus. „Nike“ sukūrė „Nikeland“, kad lankytojai galėtų žaisti žaidimus skaitmeniniuose salonuose ir tuo pačiu išbandyti „Nike“ gaminius.
Skaitmeninė patirtis galima ir fiziniame pasaulyje naudojant įvairius jutiklius. Pavyzdžių galima pamatyti ne tik pramogų ir prekybos srityje, bet ir kur kas plačiau. Pavyzdžiui, „Bayer’s Crop Science“, bendradarbiaudama su „BlockApps“, sukūrė „TraceHarvest“ žemės ūkio blokų grandinės platformą, leidžiančią sekti gamybą nuo sėklos pasėjimo iki galutinio produkto pristatymo.
BMW aktyviai naudoja savo skaitmeninius dvynius, sukurtus iš 31 gamyklos. Skaitmeniniai fabrikai pagal realaus laiko duomenis atkuria 3D aplinką, kuri yra gyvas veidrodis viskam – nuo įrenginių iki dirbančių žmonių. Skaitmeninė aplinka naudojama įvairioms funkcijoms, pavyzdžiui, apmokyti robotams, kaip orientuotis gamykloje, suburti dizainerius iš viso pasaulio eksperimentuoti su naujų modelių kūrimu ar individualiems simuliaciniams mokymams.
Kita vertus, nuotolinis darbas įrodo, kad virtuali aplinka šiandien daug svarbesnė nei kada nors anksčiau. Kai kurie skaitmeniniai sprendimai šiandien gali atrodyti kaip futuristiniai ar nišiniai, tačiau tai yra signalas įmonėms jau dabar apie tai galvoti ir pradėti kurti savo ateities strategijas. Didesnis dėmesys skaitmeninei aplinkai taip pat kels ir reikalingų skaitmeninių įgūdžių klausimą, kam reikia ruoštis.
Programuojama aplinka
Technologijos tampa neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi ne tik skaitmeninėje, bet ir fizinėje aplinkoje. Šią plėtrą skatina belaidis duomenų perdavimas, 5G ryšys, debesų kompiuterijos, papildytosios realybės, vizualizacijų, balso atpažinimo sprendimai, daiktų interneto, išmaniųjų įrenginių ir jutiklių plėtra.
Šiandien ne tik telefoną galima atrakinti su veido ar balso atpažinimo funkcija, bet ir šią technologiją pritaikyti plačiau, pavyzdžiui, laboratorijose, ligoninėse ar tyrimų centruose.
Skaitmeninės ir virtualios aplinkos sinergiją sustiprins 5G ryšio plėtra, jis užtikrins galingą ir itin greitą duomenų perdavimą, kuris galės būti naudojamas nuotoliniam įvairių įrenginių valdymui, savaeigių automobilių bandymams. Ateityje pasaulis internete bus pasiekiamas tiek, kiek anksčiau niekada nebuvo.
Tai bus aplinka, prijungta prie skaitmeninių sistemų, kuri reaguos į žmogaus poreikius ir norus be ekrano. Didelis potencialas matomas skaitmeninių dvynių srityje, plėtojant papildytąją ir virtualią realybę, kuri atveria žmogui naujus būdus pamatyti ir pajusti aplinką.
Šiandien papildytosios realybės sprendimai yra naudingi siekiant išlaikyti auditoriją ir pritraukti naujų klientų. Jau yra keletas veikiančių pavyzdžių drabužių, papuošalų ir kosmetikos industrijose, kur papildytosios realybės sprendimai suteikia individualią ir novatorišką apsipirkimo patirtį per nuotolį – galimybę peržiūrėti, pasimatuoti ir gauti papildomos informacijos apie gaminius, jų sudėtį, poveikį aplinkai ir žmonėms.
Duomenys – kilmė ir autentiškumas
Augant informacijos kiekiui, svarbu atskirti, kas yra tikra, o kas – ne, nes daugėja ir dezinformacijos. Kai matai prezidento vaizdo įrašą, svarbu žinoti, kad jis tikras. Kita vertus, užsakant maistą, nėra taip svarbu, ar užsakymą priima įmonės darbuotojas, ar virtualusis asistentas.
Dirbtinio intelekto plėtra tęsiasi, ir šiandien dirbtinio intelekto sprendimai gali būti mokomi ne tik istoriniais duomenimis, bet ir sukurtų ar dirbtinai modifikuotų duomenų pagalba. Dažniausiai tai daroma tada, kai tikrų duomenų nėra, jų negalima naudoti arba jie gali būti netikslūs ar labai brangūs. Pavyzdžiui, savaeigių automobilių mokymuose geriau ir saugiau naudoti generuojamus duomenis ir aplinką, kad automobilio vairavimo gebėjimai būtų tikrinami skaitmeninėje aplinkoje, o ne kelyje.
Prognozės rodo, kad ateityje dauguma dirbtinio intelekto modelių duomenų bus sintetiniai. Nors iš pradžių tokių duomenų naudojimas gali sukelti nepasitikėjimą, jų naudojimas duoda naudos tais atvejais, kai negalima panaudoti tikrų duomenų, pavyzdžiui, atsiradus naujai ligai, kai nėra informacijos apie ligos istoriją, eigą ir raidą.
Deja, dirbtinio intelekto plėtra gali pasinaudoti ir kibernetiniai nusikaltėliai, nes atsiranda daugiau galimybių kurti ir siųsti tokios kokybės netikrus elektroninius laiškus bei trumpąsias žinutes, kad juos gavusieji gali patikėti, jog juos siuntė kolega ar vadovas. Ateityje įmonės vis dažniau naudos paskirstytųjų duomenų technologiją, kad patikrintų duomenų ir įvykusių operacijų tikslumą, taip pat tai padės išsiaiškinti, kada konkretus sandoris įvyko.
Skaičiavimo galia
Šiuo metu kvantinė kompiuterija yra viena iš eksperimentinių technologijų, kurioje vyksta įvairios studijos ir bandomieji projektai. Įmonės investuoja į kvantinių algoritmų tyrimus, pirmuosius pilotinius projektus, bendradarbiaudamos su tyrimų centrais ir mokslininkais gilinasi į kvantinių algoritmų pritaikymą įvairiose srityse.
Kvantinė informatika atvers naujas skaičiavimo galimybes, kurios duos radikalų postūmį kelioms IT kryptims. Kvantinė kompiuterija leis tobulinti, automatizuoti ir padidinti didžiųjų duomenų apdorojimo efektyvumą. Dirbtinio intelekto srityje tikimasi pažangos, nes kvantiniai kompiuteriai galės geriau apmokyti dirbtinio intelekto algoritmus. Kvantiniai ir didelio našumo kompiuteriai leis įmonėms rasti sprendimus problemoms, kurias sunku išspręsti dabartiniais metodais ir esamų kompiuterių galia.
Kvantinė kompiuterija gali būti naudinga daugelyje sektorių, pavyzdžiui, tiriant naujus vaistus ir produktus, tobulinant gamybos procesus. 2021 metais „Tesla“ pristatė superkompiuterį „Dojo“, kad dirbtinis intelektas, naudodamas didelius kiekius surenkamų duomenų apie transporto priemones, padėtų kurti savaeigių automobilių taikomąsias programas.
Ekspertai tikisi, kad kvantiniai kompiuteriai taip pat padarys skaitmeninę aplinką saugesnę, nes bus galima taikyti sudėtingesnius duomenų šifravimo būdus. Ir tai sritis, kur verslo ir mokslininkų bendradarbiavimas yra būtinas kuriant naujus produktus ir paslaugas ateičiai, kurie bus naudingi visai visuomenei.
