Jei pažvelgtume į automobilius, kurių kaina prasideda nuo 50 tūkst. eurų, pamatytume, kad modelį su vidaus degimo varikliu galima rinktis iš premium gamintojų pasiūlos, o panūdus už tokią pačią sumą įsigyti elektromobilį, teks keliauti į vidutinės klasės modelius siūlančius salonus. Tačiau ar tai būtinai reiškia, kad teks tenkintis kuklesne komforto ir saugumo įranga?
Įrangos lygio skirtumas – minimalus
Automobilio pirkėjas, kuris pasirengęs išleisti apie 50 tūkst. eurų, kelia atitinkamus reikalavimus. Tikimasi, kad už tokią sumą bus galima nusipirkti kokybišką, saugią transporto priemonę su gausia įranga, o už tiek jau galima įsitaisyti naują premium segmento automobilį. Pavyzdžiui, bazinis, dyzelinį variklį turintis „Audi Q5“, Lietuvoje kainuoja apie 48 tūkst. eurų, tokios pačios komplektacijos Q5 su benzininiu varikliu atsieina 50 tūkst.
Tačiau jei pirkėjas nori vairuoti elektromobilį, teks keliauti į kitų gamintojų atstovybes. Pavyzdžiui, sumokėjus 50 tūkst., iš salono galima išriedėti su „Volkswagen ID.4“ arba naujuoju 2022-ųjų Europos metų automobilio titulą pelniusiu „Kia EV6“. Vis dėlto, kaip pastebi automobilių apžvalgininkas Gintenis Dauparas, jei gamintojas ir nepriskiriamas premium segmentui, tai dar nereiškia, kad jis siūlo mažiau.
„Pasirinkus premium gamintoją, už tokią sumą bus galima įsigyti bazinį modelį. Norint daugiau įrangos, teks papildomai pakratyti kišenę. 50 tūkst. eurų kainuojantis elektromobilis nebus premium gamintojo modelis, bet jis tikrai turės gerą komforto įrangą, saugumo įranga taip pat nebus kukli – adaptyvioji greičio palaikymo kontrolės, nukrypimo nuo važiavimo juostos ar autonominė stabdymo sistemos, tikėtina, tiek kainuojančiame elektromobilyje, tikrai bus“, – akcentuoja apžvalgininkas.
Natūralūs elektromobilių privalumai
Matydami vis didėjantį vairuotojų susidomėjimą elektromobiliais, gamintojai ieško būdų, kaip išnaudoti privalumus, kuriuos suteikia elektrinės pavaros. Todėl kuriamos tik elektromobiliams skirtos platformos, dėl kurių galima pasiūlyti daugiau erdvės ar geresnes valdymo savybes, palyginti su analogiškais modeliais, varomais vidaus degimo varikliais.
„Pavyzdžiui, aštuntosios kartos „Volkswagen Golf“ ir tik ant elektromobiliams skirtos platformos sukurtas „Volkswagen ID.3“ yra labai panašaus dydžio, bet pastarojo viduje kur kas daugiau erdvės. Taip yra, nes nereikia transmisijos tunelio, o elektrinės pavaros komponentai leidžia ratus pastumti į kėbulo kampus. Tiesa, dėl to gali nukentėti bagažinės erdvė, bet dažnai tai kompensuojama papildoma erdve priekyje“, – pastebi G. Dauparas.
Vienas tokių pavyzdžių yra „Kia EV6“, kuris savo dydžiu puikiai atitinka šeimyninio automobilio matmenis. Jo kėbulo ilgis – 4 695 mm, tačiau ratų bazė siekia net 2 900 mm, todėl šiame elektromobilyje įrengtas labai erdvus salonas penkiems žmonėms, 490 litrų talpos bagažinė gale ir 52 litrų talpos skyrius po priekiniu dangčiu. Praktiškumo atžvilgiu elektromobiliai ne tik nenusileidžia, bet kartais ir gerokai lenkia modelius su vidaus degimo varikliais.
Tiek vidaus, tiek elektros varikliais varomus naujausius automobilių modelius išbandantis G. Dauparas pastebi ir dar vieną elektromobiliams būdingą privalumą.
„Modeliai, sukurti naudojant specialias elektromobilių platformas, yra geriau ir maloniau valdomi. Tam įtaką daro žemesnis svorio centras, nes tokiuose elektromobiliuose jų akumuliatoriai dažniausiai sumontuoti dugne. Dėl to jie stabilesni, geriau reaguoja į vairuotojo komandas, juos vairuoti tiesiog maloniau, ir tai tikrai juntama“, – sako pašnekovas.
Kaip išsirinkti geriausią?
Rinkdamiesi automobilį, pirkėjai neretai pradinės informacijos ieško internete, spaudoje ar televizijoje, kur pateikiamos įvairių modelių apžvalgos. Taip pat įtaką gali daryti ir specializuotų rinkimų rezultatai.
Pavyzdžiui, 2022-ųjų Lietuvos metų automobiliu pripažintas penktosios kartos „Mercedes-Benz C-Class“, o 2022-ųjų Europos metų automobilio rinkimuose triumfavo „Kia EV6“, kuris finaliniame etape varžėsi su dar penkiais elektra varomais modeliais. Bet ar tai ką nors reiškia pirkėjui?
„Tai priklauso nuo to, ar tave apskritai domina atitinkamas modelis. Jeigu tau reikia SUV, ar žiūrėsi, tarkime, į „Mercedes-Benz C-Class“? Bet jei ieškai būtent tokios klasės modelio, jis yra puikus variantas.
Kitas pavyzdys – Europos metų automobilis „Kia EV6“. Ar tai išties geriausias pasirinkimas, labai priklauso nuo poreikių, tačiau jei šiuo metu pirkėjas dairosi būtent elektromobilio, tai, kad EV6 pelnė šį titulą, gali daryti tam tikrą įtaką. Aš tikrai nuvykčiau į atstovybę išbandyti šio modelio. Rinkimų komisijos nariai ne šiaip sau išrenka vieną ar kitą automobilį, jie atitinkamus balus skiria už savybių visumą“, – mano G. Dauparas.
Apžvalgininkas pabrėžia ir dar vieną kriterijų, aktualų šiame kainų segmente elektromobilio besižvalgantiems vairuotojams.
„Natūralu, kad keliami atitinkami lūkesčiai nuvažiuojamam atstumui. Šiuo atveju mano kriterijus labai paprastas – ar viena įkrova realiomis sąlygomis elektromobilis gali nuvažiuoti 350–400 km? Deja, ne visi gerokai brangesni premium gamintojų elektromobiliai gali tiek įveikti, ir tai gali sukelti didelį nusivylimą“, – pastebi G. Dauparas.
Ir šiuo atveju nebūtina rinktis premium gamintojo modelį, norint tokio lygio rodiklių. „Volkswagen ID.4“ su 77 kWh talpos akumuliatoriumi viena įkrova gali nuriedėti apie 520 km (pagal WLTP), o 77,4 kWh akumuliatorių turintis „Kia EV6“ nuvažiuoja apie 530 km (pagal WLTP). Tuo metu nuo 72 tūkst. eurų kainuojantis „Audi e-tron“, turintis 71 kWh talpos akumuliatorių, viena įkrova gali įveikti apie 340 km (pagal WLTP).
