Reaguojant į kritinę situaciją Ukrainoje, lietuviai nelieka abejingi ir masiškai remia įvairius paramos Ukrainai fondus, padeda kitomis formomis. Deja, tuo bando pasinaudoti ir nuotoliniai sukčiai. Prisidengę paramą renkančių organizacijų vardu jie ragina pervesti lėšas Ukrainai nurodydami ne tikrąją organizacijos, o savo banko sąskaitos numerį. Kaip juos atpažinti?
„Susidariusia situacija įvairiais būdais jau naudojasi nuotoliniai sukčiai. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė prašymai paremti Ukrainą su fiktyviu banko sąskaitos numeriu. Tikėtina, kad sukčiai jau ėmėsi ir kitų sukčiavimo būdų, todėl prieš siunčiant pinigus svarbu būti budriems ir žinoti, kaip atpažinti, ar nurodytas paramos gavėjas yra patikimas. Šiandien itin svarbu, kad skiriamos lėšos tikrai pasiektų Ukrainą“, – sako Saulius Skirmantas, „Bitė Lietuva“ kibernetinio ir IT saugumo vadovas.
Atidžiai patikrinkite skaičius
Visų pirma, svarbu kruopščiai patikrinti banko sąskaitos numerius, kuriems pervedinėjate paramą Ukrainai. Svarbu, kad jie sutaptų su nurodytu oficialioje paramos fondo internetinėje svetainėje.
„Svarbu suprasti, kad apie paramą skelbti gali ir tikroviškai atrodantys sukčių profiliai soc. tinkluose – pavyzdžiui, profiliai, kurie apsimeta visuomenėje žinomu, patikimu žmogumi ar organizacija. Taip pat tai gali būti pervadinti kiti populiarūs profiliai, kurie turės nemažą sekėjų skaičių ir dėl to gali atrodyti patikimi. Svarbu išlikti budriems ir prieš pervedant pinigus kritiškai įvertinti paramos gavėją“, – sako S. Skirmantas.
Atkreipkite dėmesį į svetainės adresą
Atkreipkite dėmesį į organizacijos svetainės adresą – kai kurie gali atrodyti labai panašūs ir klaidinti, prisidengę žinomu vardu.
„Įsitikinkite, kad interneto svetainės pavadinime nėra gramatinių klaidų, pavadinimo žodžiai nėra sukeisti vietomis, ar puslapio pavadinime yra svarbiausi simboliai (pavyzdžiui, žinomos ir patikimos organizacijos „Blue/Yellow“ svetainėje yra brūkšnys: www.blue-yellow.lt). Patikimos svetainės adresas turėtų baigtis trumpiniu .lt ar .com, o .net ar .org galūnė jau gali būti ženklas apie sukčių sukurtą svetainę“, – sako „Bitės“ kibernetinio ir IT saugumo vadovas.
Atkreipkite dėmesį ir į tai, kada svetainė buvo užregistruota. Fiktyvios sukčių sukurtos svetainės dažniausiai sukurtos gana neseniai. Tą galite patikrinti WHOIS duomenų bazėje adresu https://www.shopify.com/tools/whois?.
Pasidomėkite įmone
Jei abejojate, patikrinkite įmonę ar organizaciją, kuri renka paramą. Ji turėtų būti įregistravusi savo veiklą Lietuvoje. Šią informaciją galima patikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinėje svetainėje adresu www.vmi.lt/evmi/mokesciu-moketoju-informacija.
„Atkreipkite dėmesį ir į tai, kiek laiko organizacija veikia, kokia veikla užsiėmė anksčiau. Tą galima padaryti tiek jos puslapyje socialiniuose tinkluose, tiek ieškant informacijos apie ją internete“, – teigia S. Skirmantas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į prašomą paaukoti sumą. Jei iškart prašoma itin didelių sumų, tai gali būti vienas iš sukčių ženklų, todėl būtinai kritiškai įvertinkite prieš pervedant pinigus.
Kviečiame remti, pavyzdžiui, šias organizacijas www.blue-yellow.lt, taip pat Lietuvos Raudonąjį Kryžių, „Stiprūs kartu“ ir kt. Prisidėti galite ne tik finansiškai, bet ir savanoriaujant, suteikiant apgyvendinimą arba pavežėjant nuo karo siaubo bėgančius ukrainiečius.
