„Pažiūrėk, slides pamiršo!“, pašaipiai tarsteli ne vienas tautietis, išvydęs žmones, ritmingai žingsniuojančius su lazdomis. Šiaurietiškas ėjimas (angl. Nordic Walking) Lietuvoje dar išgyvena vystymosi stadiją. Tačiau tų, kurie dažnai lankosi Vakarų Europoje arba JAV, panašus reginys nebestebina — šią pakankamai naują sporto šaką visais metų laikais praktikuoja ir jauni, ir seni.
Pasirodo, juokas apie pamirštas slides nėra visai iš piršto laužtas. Šiaurietiškas ėjimas atsirado Suomijoje ir nuo 1970 m. iš tiesų atstojo vasaros treniruotes slidininkams.1997 m., pradėjus gaminti specialias ėjimui pritaikytas lazdas, jis išpopuliarėjo kaip atskira sporto šaka. Šiaurietišką ėjimą gali praktikuoti bet kokio amžiaus ir fizinio pasirengimo žmogus. Ėjimas su lazdomis stiprina sveikatą, veiksmingai gydo stuburo ligas, kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, osteoporozę, veiksmingai padeda atsikratyti antsvorio.
Norėdami apie šiaurietišką ėjimą sužinoti daugiau iš pirmų lūpų, pakalbinome VšĮ „Baltijos šiaurietiškojo ėjimo centro“ direktorių, pirmosios internetinės svetainės apie šiaurietišką ėjimą www.nordicwalking.lt bendraautorį ir mokymų trenerį Valdemarą Chmielevskį.
— Trumpai papasakokite, kaip pats susidomėjote šiaurietišku ėjimu?
Prieš gerus trejus metus man pradėjo skaudėti nugarą. Iš karto nuėjau pas gytydoją. Išgirdau diagnozę, tipišką daugeliui žmonių, dirbančių sėdimą darbą: dėl susilpnėjusių nugaros raumenų stuburo slanksteliai pradėjo spausti diskus, o šie — nervą. Būtent dėl to jutau skausmą. Suspaustų diskų atstatyti praktiškai neįmanoma, tačiau būtina stiprinti nugaros raumenis. Antraip garantuotai atsiras išvarža.
Ėmiau daryti mankštą — tempimo pratimai būtini — ir stiprinti raumenis lankydamasis sporto klube. Jame išleisdavau nemažai pinigų, be to, man nepatiko sportuoti kažkur uždaroje patalpoje, laukti eilėje prie treniruoklių bei laikytis nustatyto treniruočių grafiko.
Pradėjau domėtis alternatyvomis. Netikėtai prisiminiau, kaip prieš kelerius metus, būdamas Vokietijoje, mačiau merginą, kuri vasarą ėjo su „slidžių“ lazdomis. Vaizdelis buvo be galo juokingas. Su bičiuliais kaip tik buvome išėję iš baro, todėl kaipmat sukūrėme istoriją, kad panelė žiemą slidinėjo, negalėjo sustoti, sniegas ištirpo, slidės nusitrynė į asfaltą, o ji toliau keliauja tik su lazdomis (šypsosi).
Ieškodamas nugaros raumenų stiprinimo būdų pagalvojau, kad gal ta mergina nebuvo visiškai kvaila. Pradėjau domėtis, radau informacijos, kad ėjimas tik su lazdomis yra vadinamas Nordic Walking (šiaurietišku ėjimu — aut. past.) ir puikiai tinka nugaros raumenų stiprinimui. Jaučiau, kad šiaip paimti lazdas į rankas ir eiti gali būti ne pats geriausias sprendimas. Taip pat nežinojau, kokias lazdas pasirinkti. Pradėjau ieškoti, kas Lietuvoje galėtų pamokyti, paaiškinti, pakonsultuoti. Suradau vienintelį žmogų, baigusį instruktorių mokymus. Nuvažiavau pas jį, išmokau ėjimo technikos ir iškart pajutau, kad tai yra tai, ko ieškojau: smagus jausmas, panašus į tą, kai slidinėjame, sportas gryname ore, galiu sportuoti kada noriu, kiek noriu, vienas arba su bendraminčiais.
— O kaip asmeninis atradimas virto noru tapti mokymų treneriu?
Kadangi esu kitų sričių mokymų treneris, — vedu viešojo kalbėjimo, pardavimų, koučingo (ugdomasis vadovavimas — aut. past.) mokymus, — iš karto atsirado noras mokyti ir kitus. Lenkijoje baigiau instruktorių mokymus ir kartu su savo pirmu mokytoju Valdu Tautkumi iš Druskininkų įkūrėme pirmąjį Lietuvoje internetinį tinklalapį apie šiaurietiškąjį ėjimą www.nordicwalking.lt.
— Ar susidomėjus šiaurietišku ėjimu būtina išklausyti specialų kursą? Juk daugelis žmonių tikriausiai būna nusiteikę gana skeptiškai: pamanyk, pasiėmiau lazdas ir einu. Kokią naudą pradedančiajam suteikia tokie mokymai ir ar neteisingi judesiai gali pakenkti sveikatai?
Tam, kad pasiektume maksimalų rezultatą, reikia išmokti specialios ėjimo technikos. Be jos „neįdarbinsime“ 90 % visų kūno raumenų ir nesudeginsime 47 % daugiau kalorijų nei eidami tokiu pačiu tempu be lazdų. Šiuos skaičius vardiju remdamasis tyrimais, atliktais „Cooper“ institute, esančiame Dalaso mieste JAV.
Kalbant apie pavojus, šiaurietiškas ėjimas yra labai saugi sporto šaka, tačiau retkarčiais, einant be jokių taisyklių, galima sau ir pakenkti.
— Tyrimų duomenys išties iškalbingi. Kuo dar ši sporto šaka pranašesnė už paprastą ėjimą?
Pagal tyrimų rezultatus, einant su lazdomis ne tik dirba daugiau nei 90 % visų kūno raumenų. Jiems suteikiama puiki galimybė „atsistatyti“ po kėdėje praleistos darbo dienos. Šiaurietiškas ėjimas taip pat efektyviai sprendžia antsvorio problemą. Einant su lazdomis, neapkraunama širdis ir sąnariai, kas nutinka bėgiojant ristele. Praktikuojant šiaurietišką ėjimą, kūnas yra taip vadinamoje aerobinėje būsenoje: gerėja kraujotaka, stiprinama širdis ir nugaros raumenys, geriau ventiliuojami plaučiai.
— Ar šiai sporto šakai svarbus žemės reljefas, t. y. ar šiaurietiškas ėjimas praktikuojamas tik lygumose, ar panašiu principu galima žygiuoti ir kalnuotose vietovėse?
Šiaurietiškas ėjimas yra lygumų sportas. Jam puikiai tinka asfaltas ir šaligatvis. Tačiau svarbu, kad jis būtų lygus ir švarus, be lapų ir smėlio. Antraip lazdos praslys. Einant tokiais paviršiais ant lazdų smaigalių dedami specialūs guminiai antgaliai. Labai malonu eiti miško takeliais.
Ėjimas kalnuose visai kas kita. Jį vadiname trekingu. Tam naudojamos ir kitos lazdos. Jos yra tvirtesnės, turi kitokius dirželius. Einant kalnuotose vietovėse, lazdų paskirtis kitokia: sumažinti apkrovas stuburui ir kojų sąnariams, išlaikyti stabilią kūno padėtį. Kalbant paprastai, kalnuose lazdos padeda kopti, lygumoje — įdarbinti daugiau raumenų ir sudeginti daugiau kalorijų.
— Ar einant su lazdomis svarbi speciali apranga? Gal yra kažkokios būtent šiaurietiškam ėjimui skirtos aprangos ir apsaugos detalės? Ar žmogui pakanka apsivilkti judesių nevaržančią sportinę aprangą ir batelius?
Tiks paprasta sportinė arba laisvalaikio apranga. Labai svarbu, kad batai būtų uždari, nes aštrūs lazdų galai gali užkabinti ir sužaloti koją. Tinka bėgimui arba laisvalaikiui pritaikyti sportiniai arba turistiniai batai. Sportinių prekių parduotuvėse galima įsigyti specialiai šiaurietiškam ėjimui pritaikytus batus, pirštines ir kitą inventorių. Treniruotės metu reikėtų turėti galvos apdangalą nuo saulės, diržą su gertuve bei būtinus vaistus, jei tokius vartojate. Kaip sako anglai, blogo oro nebūna, būna tik netinkama apranga. Teisingai pasirinkus drabužius, šiaurietišką ėjimą galima praktikuoti kiaurus metus.
— Ar nusprendus užsiimti šiaurietišku ėjimu reikia didelių investicijų?
Investicijos minimalios: lazdos kainuoja nuo 100 Lt, 1,5 val. mokymai — 35 Lt. Taigi, jei turite standartinę sportinę aprangą, investavę šiek tiek daugiau nei 100 Lt, galėsite sportuoti kiek norite, kur norite ir kada norite.
— Pabaigai pasidomėsime ar Lietuvoje juntamas žmonių susidomėjimas šia palyginti nauja sporto šaka?
Juntamas vis labiau. Nors iki kaimyninės Latvijos ar Lenkijos
mums dar labai toli.
mums dar labai toli.
Ačiū už pokalbį!
