Žaidimų kūrėjai „Sucker Punch“, pabaigę savo paskutinį projektą, „Infamous“ nusprendė, kad nori kurti „RPG“ žanro žaidimą, kuris suteiktų daugiau galimybių vartotojams. Taip gimė „Ghost of Tsushima“ – veiksmo, nuotykių trečio asmens kūrinys, suteikiantis galimybę įsikūnyti į vieną iš legendinių karių – samurajų. Taigi, apžvelgsime šį išskirtinai „PS4” konsolei skirtą šedevrą, pabandydami nesugadinti malonumo būsimiesiems jo žaidėjams.
Žaidimo priešistorė
Trylikto amžiaus pabaigoje mongolų imperija užkariavo daugelį valstybių ir nusprendė iki galo užkariauti Rytus. Tsušinos sala yra paskutinė chano Kotun kliūtis prieš pasiekiant Japoniją. Visi salos gyventojai puikiai tai supranta ir bando apginti savo žemes bet kokia kaina. Tačiau kova tarp samurajų ir mongolų kariuomenių pasibaigia pastarųjų naudai ir sala tampa dar viena milžiniškos imperijos dalimi. Pagrindinis herojus taip pat dalyvauja tame mūšyje ir tamoa vienu iš nedaugelio tą košmarų išgyvenusių liudininkų.
Žaidimo veiksmas ir aplinka
Jinas yra paskutinis savo klano atstovas, kurį kamuoja vidinis konfliktas – kovoti su priešais kaip garbingam samurajui ar perimti jų būdą ir nepaisyti visą gyvenimą mokytų taisyklių. Štai čia ir pasireiškia pirmoji „RPG“ žanro savybė – daugelį žaidimo misijų galima vykdyti savo norimu būdu. Samurajų disciplina protagonistą išmokė, kad kovoti reikia garbingai, žiūrint priešui į akis, o ne iš „šešėlių“ pasitelkiant įvairius nešvarius triukus. Būtent taip ir elgiasi visi Jino klano atstovai, tačiau tai nėra efektyvų, nes mongolai yra puikiai susipažinę su jų kultūra ir karo taktikomis, o tai ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sala buvo okupuota.
Žaidimo žemėlapis tikrai nemažas, jame gausu unikalių veikėjų su savo istorijomis. „Ghost of Tsushima“ suteikia galimybę pažvelgti į feodalinių laikų Japoniją kaip niekad anksčiau. Čia yra puikiai perteikiama šios šalies gamta: nuo auksinio rudens iki žydinčio pavasario, beisikeičianti keliaujant po žaidimo pasaulį. Herojus nuolat keliauja po senovinius statinius, šventyklas ir miestelius. Žinoma, daugumą jų reikia pirmiausia išvaduoti nuo okupantų, kurie fiziškai pajėgius žmones verčia vergauti, o silpnesnius tiesiog nužudo kaip pavyzdį norintiems pasipriešinti.
RPG elementai
Pats žaidimas yra RPG žanro, galbūt turi daugiau panašumų į „Assassin‘s Creed“ ar „Far Cry“ serijas, o ne į kitą „Sony“ šedevrą „God of War“. Šimtai pašalinių užduočių, tokių kaip vietinių gyventojų saugojimas ar haiku kūrimas prie kokio nors vandens krioklio, puikiai užpildo laiką tarp pagrindinės žaidimo istorijos progreso. Tačiau palyginus su 2018 metų geriausiu žaidimu kūrėjai pamažino šio žanro elementų, nes dauguma šarvų ar ginklų pagerinimų yra labiau kosmetiniai, o ne duoda realios naudos kovojant su mongolais.
Unikalūs veiksmai – nuo degančių kardų iki keleto priešų nugalėjimo kelių sekundžių bėgyje – tikrai prideda žaidimui žavesio. Viena iš unikaliausių žaidimo funkcijų yra „standoff“, kuri leidžia žaidėjui išsikviesti priešus ir prieš jiems pradedant pulti kontratakuoti, kas neretai sukelia oponentams baimę ir jie tiesiog pabėga iš kovos lauko arba puola herojų ir būna už tai nubausti.
„Ghost of Tsushima“ patraukliu paverčia ir autentiškas Japonijos vaizdavimas. Nuo po karo nusiaubto pajūrio iki uždarų kampelių, nemačiusių kraujo ir kovos žiaurumų. Kartais tiesiog tik norisi su savo pagrindiniu veikėju žirgu joti milžiniškais kalnais, kurie driekiasi milžiniškame plote.
„Šmėklos“ legenda ir artimųjų nepripažinimas
Žaidimui progresuojant, herojus tampa legenda, kurią vietiniai neretai vadina „šmėkla“. Mongolai jos bijo, vietiniai laiko didvyriu, o paskutinis likęs gyvas Jino giminaitis lordas Shimura – nekenčia. Pastarasis užaugino pagrindinį herojų kaip savo sūnų ir nori, kad jis sektų būtent jo garbingo samurajaus keliu. Tačiau Jinas puikiai mato jo silpnybes ir bando išvengti jo padarytų klaidų per mongolų invaziją į Tsušinos salą. Visa tai tik pablogina jų santykius ir jie pradeda konfliktuoti. Shimura mano, kad nugalėti mongolus galima tik garbingai, o Jinas mato, kad tai nėra efektyvu ir su jiems priešinasi alternatyviais būdais, kurie primena pačių okupantų taktiką. Tai vis labiau erzina lordą, kuris nori įrodyti salos gyventojams, kad samurajai yra garbingi kovotojai ir jie yra jų ramstis, išgelbėsiantis Japoniją nuo pražūties.
Verdiktas
Apibendrinant žaidimą galima teigti, kad „Sucker Punch“ ir „Sony“ puikiai padirbėjo perteikdami samurajų kultūrą bei požiūrį į kovą su priešais. Dauguma RPG žanro elementų nėra per daug išplėsti kaip „God of War“ žaidime, pats herojus valdomas ganėtinai nesunkiai, kovojimo mechanikos ir stiliai yra sklandūs, o juos perprasti – nesunku. Visos kovos ir priešai nėra tokie reiklūs kaip „Bloodborne“ ar „Dark Souls“, kas suteikia daugiau laisvės ir galimybių vartotojams savaip priimti sprendimus, susijusius su jo progresu. Taip pat reikia suprasti, kad žaidimo grafika galėtų būti žymiai geresnė naudojant stacionarų kompiuterį, o ne jau nueinančios kartos konsolę, tačiau „Ghost of Tsushima“ iš šalies atrodo tikrai neblogai. Na, ar esate pasiruošę išvaduoti Tsušinos salą nuo mongolų? Jeigu taip, „Ghost of Tsushima“ tiesiog privalote įsigyti.
