Kalbama apie artefaktus, rastus Pietų Vokietijos urvuose. Būtent ten prieš dešimtis tūkstančių metų klestėjo orinjako kultūra. Jos atstovai paliko simbolius, datuojamus maždaug 43 000–34 000 metų laikotarpiu. Išanalizavę šiuos radinius, mokslininkai padarė esminę išvadą: ženklai nėra pakankamai sudėtingi, kad juos būtų galima laikyti raštu, tačiau juos galima priskirti ankstyviesiems rašto pirmtakams.
Šie simboliai pasižymi išmatuojama struktūra, kuri tam tikrais aspektais primena pačias ankstyviausias dantiraščio (klinaraščio) sistemas. Vis dėlto dantiraštis atsirado gerokai vėliau – maždaug prieš 5 300 metų. Todėl gerokai senesnės kilmės pirmtakų aptikimas laikomas reikšmingu pasiekimu. Tyrimą atliko Christianas Bentzas iš Saro krašto universiteto ir Ewa Dutkiewicz iš Berlyno valstybinių muziejų.
Nors šie simboliai dar nepasiekia dantiraščiui būdingo sudėtingumo, tyrėjai teigia, kad į Europą atvykę medžiotojai-rinkėjai sąmoningai naudojo gana sudėtingas ženklų sekas. Jos buvo kuriamos apgalvotai ir sistemiškai, o tai ypač svarbu, turint omenyje, kiek seniai pagaminti nagrinėjami artefaktai.
Paleolito rašto pirmtakai
Nors mokslininkai jau gali numanyti, kam šie simboliai galėjo būti skirti, tikslus jų turinys kol kas išlieka paslaptis. Bentzas ir Dutkiewicz detaliai ištyrė 260 su orinjako kultūra susijusių objektų – dramblio kaulo, kaulo ir rago dirbinius. Daugelį artefaktų puošė taškų, linijų ir kryželių formos ženklai. Iš viso pavyko identifikuoti daugiau kaip 3 000 ženklų, suskirstyti juos į kategorijas ir užfiksuoti, ant kokių objektų jie pasirodo.
Tyrėjai įvertino daugybę kintamųjų: ženklų tipų įvairovę, pasikartojimo dažnumą ir entropiją – statistinį dydį, rodantį, kiek informacijos gali perduoti konkreti seka. Analizė leido padaryti aiškią išvadą: ženklai buvo naudojami tikslingai, siekiant perduoti informaciją.
Pavyzdžiui, figūrėlėse informacijos tankis buvo maždaug 15 proc. didesnis nei įrankiuose. Įrankių sekos savo ruožtu rodė apie 10 proc. didesnį tankį nei vamzdeliai ar fleitas primenantys artefaktai ir apie 15 proc. didesnį nei asmeninės puošmenos. Tikėtina, kad tolesni tyrimai leis geriau suprasti, kokias žinias prieš dešimtis tūkstančių metų šių artefaktų kūrėjai siekė užfiksuoti savo ženklais.
Kaip iššifruoti galimus pranešimus, kurie tokie seni, kad siekia laikus, kai Žemėje dar gyveno neandertaliečiai? Tūkstančiai ženklų, išraižytų ant paleolito laikotarpio artefaktų, akivaizdžiai turėjo gilesnę prasmę. Atlikę nuoseklią analizę, tyrėjai pateikė ypač intriguojančią hipotezę.
Kalbama apie artefaktus, rastus Pietų Vokietijos urvuose. Būtent ten prieš dešimtis tūkstančių metų klestėjo orinjako kultūra. Jos atstovai paliko simbolius, datuojamus maždaug 43 000–34 000 metų laikotarpiu. Išanalizavę šiuos radinius, mokslininkai padarė esminę išvadą: ženklai nėra pakankamai sudėtingi, kad juos būtų galima laikyti raštu, tačiau juos galima priskirti ankstyviesiems rašto pirmtakams.
Šie simboliai pasižymi išmatuojama struktūra, kuri tam tikrais aspektais primena pačias ankstyviausias dantiraščio (klinaraščio) sistemas. Vis dėlto dantiraštis atsirado gerokai vėliau – maždaug prieš 5 300 metų. Todėl gerokai senesnės kilmės pirmtakų aptikimas laikomas reikšmingu pasiekimu. Tyrimą atliko Christianas Bentzas iš Saro krašto universiteto ir Ewa Dutkiewicz iš Berlyno valstybinių muziejų.
Nors šie simboliai dar nepasiekia dantiraščiui būdingo sudėtingumo, tyrėjai teigia, kad į Europą atvykę medžiotojai-rinkėjai sąmoningai naudojo gana sudėtingas ženklų sekas. Jos buvo kuriamos apgalvotai ir sistemiškai, o tai ypač svarbu, turint omenyje, kiek seniai pagaminti nagrinėjami artefaktai.
Paleolito rašto pirmtakai
Nors mokslininkai jau gali numanyti, kam šie simboliai galėjo būti skirti, tikslus jų turinys kol kas išlieka paslaptis. Bentzas ir Dutkiewicz detaliai ištyrė 260 su orinjako kultūra susijusių objektų – dramblio kaulo, kaulo ir rago dirbinius. Daugelį artefaktų puošė taškų, linijų ir kryželių formos ženklai. Iš viso pavyko identifikuoti daugiau kaip 3 000 ženklų, suskirstyti juos į kategorijas ir užfiksuoti, ant kokių objektų jie pasirodo.
Tyrėjai įvertino daugybę kintamųjų: ženklų tipų įvairovę, pasikartojimo dažnumą ir entropiją – statistinį dydį, rodantį, kiek informacijos gali perduoti konkreti seka. Analizė leido padaryti aiškią išvadą: ženklai buvo naudojami tikslingai, siekiant perduoti informaciją.
Pavyzdžiui, figūrėlėse informacijos tankis buvo maždaug 15 proc. didesnis nei įrankiuose. Įrankių sekos savo ruožtu rodė apie 10 proc. didesnį tankį nei vamzdeliai ar fleitas primenantys artefaktai ir apie 15 proc. didesnį nei asmeninės puošmenos. Tikėtina, kad tolesni tyrimai leis geriau suprasti, kokias žinias prieš dešimtis tūkstančių metų šių artefaktų kūrėjai siekė užfiksuoti savo ženklais.
