Ar natūrali aplinka gali atverti kelią naujiems Alzheimerio ligos gydymo būdams? Naujas tyrimas, kuriame nagrinėtas alijošius (Aloe vera), padėjo identifikuoti vieną jo sudedamąją dalį. Remiantis kompiuterinėmis prognozėmis, ši medžiaga gali sąveikauti su tam tikrais fermentais taip, kad potencialiai prisidėtų prie dažniausios demencijos formos eigos lėtinimo.
Alijošius – visžalis sultingas augalas, nuo seno vertinamas dėl tariamų gydomųjų savybių. Šimtmečius jo veikliosios medžiagos buvo naudojamos odos uždegimams malšinti, virškinimui gerinti, imunitetui stiprinti ir įvairiems kitiems negalavimams gydyti, nors moksliniai šių poveikių įrodymai iki šiol išlieka nevienareikšmiai.
Hassano II Kasablankos universiteto (Marokas) mokslininkai nustatė, kad alijošiaus lapuose aptinkamas junginys beta-sitosterolis gali būti perspektyvus ir Alzheimerio ligos tyrimuose.
Tyrimas buvo atliktas visiškai in silico, t. y. pasitelkiant kompiuterinius modelius. Mokslininkai modeliavo, kaip alijošiaus junginiai galėtų sąveikauti su fermentais, kurie, kaip manoma, prisideda prie Alzheimerio ligos vystymosi. Nors darbas neapėmė laboratorinių eksperimentų ar klinikinių tyrimų su žmonėmis, jis suteikia svarbų atspirties tašką ir parodo galimas gydymo kryptis, vertas tolesnio nagrinėjimo.
Mūsų rezultatai rodo, kad vienas iš alijošiaus junginių – beta-sitosterolis – pasižymi didelėmis prisijungimo (sąveikos) afiniteto reikšmėmis ir geru stabilumu, todėl jis yra perspektyvus kandidatas tolesnei vaistų kūrimo plėtrai
, – teigia chemikė Meriem Khedraoui.
Stiprus junginio prisijungimas prie taikinių ir jo stabilumas yra svarbūs veiksniai, tačiau ši istorija prasideda nuo acetilcholino – neuromediatoriaus, padedančio mokytis ir įsiminti informaciją. Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse acetilcholino kiekis neretai būna sumažėjęs.
Dėl šios priežasties mokslininkų dėmesys jau anksčiau buvo nukreiptas į fermentus acetilcholinesterazę (AChE) ir butirilcholinesterazę (BChE), kurie skaido acetilcholiną. Logiška manyti, kad šių fermentų slopinimas galėtų padėti palengvinti Alzheimerio ligos simptomus.
Tuo ir rėmėsi naujasis darbas: komanda išanalizavo 11 skirtingų alijošiaus sudedamųjų dalių. Atsižvelgiant į augalui priskiriamas gydomąsias savybes, nuspręsta detaliau įvertinti jo veikliųjų medžiagų potencialą.
Pirmiausia buvo apskaičiuotos prisijungimo afiniteto reikšmės, kad būtų galima įvertinti, kaip gerai šie junginiai galėtų prisijungti prie AChE ir BChE ir taip galimai slopinti jų gebėjimą skaidyti acetilcholiną. Beta-sitosterolis surinko aukščiausius įvertinimus tiek jungdamasis prie AChE, tiek prie BChE.
Vėliau tyrėjai vertino, kaip beta-sitosterolis teoriškai galėtų veikti vaisto pavidalu. Tam pasitelkta ADMET analizė (absorbcija, pasiskirstymas, metabolizmas, šalinimas, toksiškumas), leidžianti prognozuoti, kaip potencialus vaistas sąveikautų su organizmu ir kaip būtų jame apdorojamas.
Šioje analizėje beta-sitosterolis taip pat pasirodė palankiai. Neblogus rodiklius pademonstravo ir kitas junginys – gintaro rūgštis (succinic acid). Tyrimo autoriai daro išvadą, kad abu šie junginiai verti tolesnių tyrimų kaip galimi pagrindai kuriant naujus Alzheimerio ligos gydymo preparatus.
Išsami analizė rodo, kad šie junginiai turi potencialo tapti saugiomis ir veiksmingomis terapinėmis medžiagomis
, – pažymi chemikas Samir Chtita.
Vis dėlto bet kokia tolesnė pažanga vaistų kūrimo srityje greita nebus, ypač atsižvelgiant į tai, kad dabartiniai rezultatai paremti vien kompiuteriniu modeliavimu. Nepaisant to, mokslas nuosekliai juda į priekį, identifikuodamas svarbius Alzheimerio ligos mechanizmus – tokius kaip AChE ir BChE – ir junginius, galinčius juos paveikti.
Tyrėjai primena, kad Alzheimerio liga šiuo metu serga daugiau nei 55 milijonai žmonių visame pasaulyje, o iki 2050 metų, senstant populiacijai, prognozuojama net iki 138 milijonų atvejų. Ši liga yra dažniausia demencijos priežastis.
Nors mokslininkai vis daugiau sužino apie tai, kaip Alzheimerio liga veikia smegenis ir kokie rizikos veiksniai gali didinti ar mažinti jos išsivystymo tikimybę, iki šiol nėra iki galo aišku, kas tiksliai ją sukelia ir kaip ją būtų galima visiškai išgydyti.
Alzheimerio liga yra sudėtinga ir daugialypė, todėl tikėtina, kad ją lemia ne vienas, o daugybė veiksnių. Dėl to greičiausiai prireiks kelių skirtingų terapinių strategijų. Pastarųjų metų darbai rodo, kad tam tikri vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio ir kai kurie priešvėžiniai preparatai gali turėti teigiamą poveikį ligos eigai. Alijošiaus junginių tyrimai papildo šį lauką dar viena potencialia kryptimi.
Mūsų in silico požiūris siūlo perspektyvią kryptį kuriant naujo tipo Alzheimerio ligos gydymo priemones
, – apibendrina M. Khedraoui.
