Lietuvoje fiksuojant mažėjantį pirmakarčių kraujo donorų skaičių, ateityje gali kilti iššūkių užtikrinant stabilų kraujo tiekimą ligoninėse, sako Nacionalinis kraujo centras (NKC).
Centro duomenimis, pernai pirmakarčių donorų skaičius mažėjo 1,4 proc. – iki 7 tūkst. donorų.
NKC vadovas Daumantas Gutauskas pabrėžia, kad naujų donorų sulaukti yra labai svarbu, kadangi dalis jau esamų laikinai arba visam laikui nebegali duoti kraujo dėl amžiaus, ligos, nėštumo bei kitų priežasčių.
„Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, susiduria su visuomenės senėjimo iššūkiais. Taigi dalis ilgamečių donorų, pasiekę vyresnį amžių, dėl sveikatos būklės ar gydytojų rekomendacijų nebegali aukoti kraujo taip dažnai, kaip anksčiau. Be to, kiti aktyvūs donorai kartais laikinai negali aukoti dėl ligų, kelionių ar kitų aplinkybių. Mes esame be galo dėkingi visiems, kurie atvyksta paaukoti kraujo ir daro tai reguliariai, tačiau akivaizdu, kad be naujų žmonių įsitraukimo užtikrinti stabilų kraujo tiekimą ateityje bus vis sudėtingiau, kadangi gydymo įstaigų poreikiai auga“, – sako D. Gutauskas.
Be to, senstant šalies visuomenei, D. Gutausko teigimu, ypač svarbus tampa jaunimo įsitraukimas.
„Norint užtikrinti ilgalaikį donorystės sistemos stabilumą, būtina, kad prie jos aktyviau jungtųsi jauni, sveiki žmonės. Pirmoji donorystė dažnai tampa tik gražia pradžia, o kuo jaunesnis pradedi, tuo ilgesnius metus donorystė gali būti nuolatiniu, sąmoningu sprendimu padėti“, – sakė NKC vadovas.
Kraujo aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų. Vyrai per metus gali duoti kraujo iki šešių kartų, moterys – iki keturių. Tiesa, tam tikrais atvejais gali būti taikomi apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktų operacijų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
