Medžių balinimas atrodo paprasta ir daugeliui pažįstama procedūra: ištirpini kalkes vandenyje ir nudažai kamienus. Visgi dažnai nutinka taip, kad pirmasis stipresnis lietus nuplauna visą darbą, o baltas sluoksnis dingsta vos po kelių dienų.
Dėl to sodininkai ieško patvaresnių sprendimų. Tinkamai paruoštas balinimo mišinys kamienams suteikia ne tik baltą spalvą, bet ir sudaro tvirtą apsauginį sluoksnį, galintį išsilaikyti kelis mėnesius. Svarbiausia – teisingai suderintos sudedamosios dalys.
Pagrindinis mišinio komponentas yra gesintos kalkės. Jos suformuoja šviesų sluoksnį, atspindintį saulės spindulius ir padedantį apsaugoti medžių žievę nuo staigių temperatūros svyravimų. Tai ypač aktualu ankstyvą pavasarį, kai dieną atšyla, o naktimis dar pasitaiko šalnų.
Mišiniui paruošti dažniausiai imama 2–3 kg gesintų kalkių ir 10 litrų vandens. Viską reikia kruopščiai išmaišyti, kad neliktų gumulėlių ir masė būtų visiškai vientisa. Tačiau vien kalkių dažnai nepakanka, jei siekiama ilgalaikio rezultato.
Kad balinimo sluoksnis būtų atsparesnis lietui, į mišinį dedama apie 1 kg molio. Molis veikia kaip natūralus sutankintojas: suteikia masei tirštumo, padeda jai tolygiai pasiskirstyti ant žievės ir suformuoti tvirtesnę apsauginę plėvelę, kuri ne taip greitai nusiplauna.
Papildomai įmaišoma apie 300 g vario sulfato. Iš pradžių jis ištirpinamas atskirame inde su nedideliu kiekiu vandens, o tik tuomet supilamas į bendrą kalkių ir molio tirpalą. Vario sulfatas padeda saugoti žievę nuo grybelinių ligų ir dalies kenkėjų.
Kad sluoksnis gerai laikytųsi ir netrupėtų, reikalinga rišamoji medžiaga. Tam tinka apie 200 ml polivinilacetato (PVA) klijų arba maždaug 50 g kazeino klijų. Šie priedai pagerina sukibimą su žieve ir sumažina sluoksnio byrėjimą.
Kai kurie sodininkai papildomai įpila šiek tiek augalinio aliejaus arba įdeda nedidelį kiekį pieno. Aliejus suteikia elastingumo, todėl sluoksnis mažiau trūkinėja keičiantis temperatūrai. Pienas gali pagerinti mišinio struktūrą ir padėti sudedamosioms dalims geriau susijungti.
Balinimo mišinį būtina tepti tik ant sausos ir nuvalytos žievės. Prieš pradedant darbą rekomenduojama pašalinti atšokusią žievę, samanas ir kitus nešvarumus. Taip pat svarbu pasirinkti sausą dieną, kad paviršius būtų tinkamai paruoštas.
Užteptas sluoksnis turėtų būti vientisas ir pakankamai tirštas, tačiau netekėti žemyn. Tinkamai paruoštas mišinys gerai dengia ir nesitaško. Taip nubalinti medžių kamienai gali išlikti balti ir apsaugoti net iki pusės metų, nepaisant lietaus ar vėjo.
