Vis daugiau tyrimų rodo, kad gyvenamoji aplinka gali turėti netikėtą poveikį mūsų sveikatai. Naujausi mokslininkų duomenys leidžia manyti, kad gyvenimas kalnuose ne tik stiprina širdies ir kvėpavimo sistemas, bet taip pat gali sumažinti riziką susirgti diabetu. Šis poveikis siejamas su tuo, kaip mūsų kraujo ląstelės elgiasi esant mažesniam deguonies kiekiui.
Gyvenimas dideliame aukštyje, pasak tyrėjų, gali mažinti diabeto išsivystymo tikimybę. Nustatyta, kad deguonies trūkumo sąlygomis eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai) pradeda aktyviau pasisavinti gliukozę iš kraujo. Šie atradimai atveria kelią naujiems diabeto gydymo metodams, kurių veiksmingumas jau buvo išbandytas su pelėmis.
Žmonės, gyvenantys daugiau nei 1500 metrų aukštyje virš jūros lygio, vidutiniškai 12 % rečiau serga diabetu nei žemumų gyventojai. Ilgą laiką nebuvo aišku, kas lemia šį reiškinį. Vis dėlto moksliniame leidinyje „Cell Metabolism“ publikuotas tyrimas parodė, kad hipoksijos (deguonies trūkumo) sąlygomis organizmas gamina daugiau eritrocitų, o pačios šios ląstelės keičia savo funkciją ir ima veikti tarsi „gliukozės kempinės“.
Tyrėjų komanda šią hipotezę patikrino eksperimentuodama su pelėmis: joms buvo sudaryta aplinka, kurioje deguonies kiekis mažesnis nei įprastai. Paaiškėjo, kad deguonies stokojantys eritrocitai ypač intensyviai pasisavina gliukozę ir paverčia ją junginiu, padedančiu lengviau atiduoti deguonį audiniams. Tyrimui vadovavusi mokslininkė, daktarė Jolanda Martí-Mateos iš Gladstono instituto, teigė, jog tokie eritrocitai turi daugiau gliukozės pernešėjų nei įprastos kraujo ląstelės.
Remdamiesi šiuo mechanizmu, mokslininkai sukūrė eksperimentinį vaistą „HypoxyStat“, kuris imituoja deguonies trūkumo efektą nesukeldamas tikros hipoksijos. Bandymuose su pelėmis šis preparatas visiškai normalizavo gliukozės kiekį kraujyje ir, tyrėjų teigimu, buvo veiksmingesnis už kai kurias šiuo metu taikomas priešdiabetines terapijas.
„Prieš pritaikant šiuos rezultatus pacientams dar laukia daug darbo, tačiau biologiniai duomenys iš tiesų labai viltingi“, – pabrėžė vyresnioji tyrimo autorė, daktarė Isha Jain.
Ankstesni moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad gyvenimo būdas ir mityba daro didelę įtaką lėtinių ligų rizikai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad žmonės, besilaikantys vegetarinės mitybos, rečiau suserga krūties, inkstų, kasos, prostatos vėžiu bei daugybine mieloma. Naujausi duomenys apie aukštikalnių poveikį gliukozės apykaitai papildo šias žinias ir leidžia tikėtis, kad ateityje bus kuriami nauji, fiziologiniais procesais pagrįsti diabeto gydymo metodai.
