Siekiant greičiau prijungti sodininkų bendrijų gyventojus prie elektros ar gamtinių dujų tinklų, siūloma keisti tokių infrastruktūros objektų įrengimo tvarką.
Tai numatančias Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas įregistravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Ilona Gelažnikienė kartu su kolegomis.
Jei Seimas pritartų, elektros energijos ir gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriams priklausantys energetikos objektai sodų bendrijose galėtų būti įrengiami gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą arba nustačius žemės servitutą.
„Tokiu būdu būtų aiškiai įtvirtinta, kad galutinę sprendimo teisę dėl valstybinės žemės naudojimo turi patikėtinis, kaip tai numato Žemės įstatymas, o sodininkų bendrija dalyvautų konsultacine, bet ne sprendžiamąja forma“, – dokumento aiškinamajame rašte sako I. Gelažnikienė.
Sodininkų bendrijos dalyvavimas būtų užtikrinamas informavimo ir nuomonės pateikimo forma – apie rengiamą projektą bus informuojama sodininkų bendrijos valdyba arba pirmininkas; taip pat nustatomas aiškus 14 dienų terminas nuomonei pateikti. Jeigu sodininkų bendrijos pirmininkas ar valdyba per šį terminą nepateikia nuomonės raštu, laikoma, kad projektiniams sprendiniams neprieštaraujama.
Projektas taip pat numato, kad valstybinės žemės patikėtinis, įvertinęs pateiktus dokumentus ir gautas pastabas, priimtų sprendimą nustatyti servitutą ar išduoti sutikimą energetikos objektui įrengti arba motyvuotai atsisakytų tai padaryti.
Tikimasi, kad atsisakius privalomo bendrijos narių susirinkimo sprendimo bus išvengta kelių mėnesių trunkančių sprendimų vilkinimo, bus užtikrintas sklandesnis elektros ir dujų tinklų plėtojimas sodininkų bendrijų teritorijose, o vartotojai greičiau gaus jiems priklausančias prijungimo paslaugas.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, sodininkų bendrijos narių susirinkimui suteikta išimtinė teisė spręsti dėl bendrijos bendrojo naudojimo turto, įskaitant bendrojo naudojimo valstybinę žemę.
„Praktikoje tai lemia nepagrįstą projektų vilkinimą, nes tokie žemės sklypai dažnai priklauso dideliam skaičiui bendraturčių, o vieno asmens nesutikimas ar pasyvumas faktiškai blokuoja viešajam interesui svarbių projektų įgyvendinimą. (…) Bendrijų narių susirinkimai vyksta retai, dažnai nesusirenka kvorumas, pakartotinių susirinkimų organizavimas užtrunka, o sprendimų priėmimo procesai neretai trunka nuo kelių mėnesių iki metų. Tai lemia nepagrįstai ilgas energetikos įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų procedūras, nors techniniu požiūriu darbai galėtų būti atlikti žymiai greičiau, ir daro tiesioginę neigiamą įtaką tinklų operatorių galimybei laiku ir tinkamai suteikti prijungimo paslaugą“, – dokumento aiškinamajame rašte sako I. Gelažnikienė.
Ji pastebi, kad užsitęsus sprendimų priėmimui, operatorius negali pradėti įrengimo darbų, nukenčia planuojamų investicijų grafikai, sudėtingėja techninis planavimas, taip pat atsiranda poreikis kompensuoti vartotojams dėl objektyviai nepagrįstų delsimo aplinkybių. Be to, pasitaiko atvejų, kai keliami pertekliniai, su projektiniais sprendiniais nesusiję reikalavimai, kas taip pat nepagrįstai apsunkina projektų įgyvendinimą.
Anot iniciatyvos autorių, galiojantis reguliavimas neatitinka sisteminės valstybinės žemės valdymo tvarkos, nustatytos Žemės įstatymu. Šis įstatymas nenumato galimybės perduoti valstybinės žemės naudojimo ar valdymo sprendimų jokiems kitiems subjektams, išskyrus valstybinės žemės patikėtinius.
„Todėl sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimas, susijęs su valstybinės žemės naudojimu infrastruktūros projektams, sukuria nepagrįstą teisinį lūkestį tiek bendrijoms, tiek patikėtiniams, kad sodininkų bendrija turi sprendžiamąją kompetenciją valstybinės žemės klausimais. Tai nesuderinama su Žemės įstatyme įtvirtinta valstybinės žemės valdymo sistema“, – sakoma aiškinamajame rašte.
Todėl projekto autoriai siekia suderinti Sodininkų bendrijų ir Žemės įstatymų nuostatas, pašalinti teisinį neapibrėžtumą ir sudaryti sąlygas operatyviam infrastruktūros projektų įgyvendinimui sodininkų bendrijų teritorijose.
ELTA primena, kad sodų bendrijoms sparčiai tampant gyvenamaisiais kvartalais, Seimas pernai rudenį ėmėsi spręsti šių teritorijų ir ten gyvenančių žmonių problemas. Pernai lapkričio mėnesį parlamentarai po pateikimo pritarė Aplinkos apsaugos komiteto nario liberalo Simono Gentvilo inicijuotoms Sodininkų bendrijų įstatymo pataisoms.
S. Gentvilas siūlo tobulinti teritorijų planavimo tvarką. Priėmus įstatymų pataisas, savivalda patikėjimo teise valdytų valstybinę žemę ir galėtų priimti sprendimus dėl sodų bendrijų kelių, apšvietimo, viešųjų erdvių įrengimo, socialinių, švietimo įstaigų statybos.
Pagal parengtą projektą, pakeitus žemės sklypo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas), sodų teritorijoje, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, būtų galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius.
Parengus detalųjį planą ar vietovės lygmens bendrąjį planą, sodo teritorijoje esančiuose sklypuose būtų galima statyti ir kitus gyventojams reikalingus pastatus.
Šiuo metu įstatymai neleidžia pakeisti sodininkų bendrijų teritorijoje esančių žemės sklypų paskirties. Jei Seimas pritartų, gyventojams aktualius klausimus spręstų ne sodų bendrijų pirmininkai, o savivaldybių administracijos.
Pasak S. Gentvilo, šiuo metu sodų gyventojai dažnai skundžiasi dėl sunkumų išsireikalauti reikalingus dokumentus ir suderinimus iš bendrijų pirmininkų. Jiems negalioja viešojo administravimo įstatymas, prašymų apsvarstymų terminai, taip pat nenumatyta galimybė skųsti jų sprendimus. Anot S. Gentvilo, savivaldybės konsultuos gyventojus skaidriau, nes turi kvalifikuotą administraciją, taip pat yra nustatyta jų sprendimų apskundimo tvarka.
Projektą svarstys Seimo Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetai, o pavasario sesijoje jis turėtų vėl sugrįžti į parlamento plenarinių posėdžių salę.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
