Medicinos mokslininkai nustatė, kad semagliutidas gali padėti atkurti pažeistus audinius ir sulėtinti osteoartrito – dažniausios artrito formos pasaulyje – progresavimą. Šis atradimas teikia vilčių, kad ateityje liga galėtų būti gydoma ne vien malšinant simptomus, bet ir veikiant pačią jos eigą.
Semagliutidas yra pagrindinė vaistų „Ozempic“ ir „Wegovy“ veiklioji medžiaga. Šiuo metu jis plačiausiai taikomas 2 tipo cukrinio diabeto gydymui ir svorio mažinimui. Vis dėlto naujausi tyrimai rodo, kad jo poveikis gali būti gerokai platesnis, nei manyta iki šiol.
Eksperimentuose su pelėmis pastebėta, kad semagliutidas apsaugo sąnarius ne vien dėl sumažėjusio kūno svorio ir mažesnės mechaninės apkrovos. Vaistas veikė kitu mechanizmu, tiesiogiai susijusiu su kremzlės ląstelių metabolizmu. Tai leidžia kalbėti apie galimą nuo svorio mažėjimo nepriklausomą poveikį.
Tyrėjai iš Kinijos ir JAV nustatė, kad semagliutidas tarsi „perprogramuoja“ ląsteles, atsakingas už sveikos kremzlės palaikymą. Šios ląstelės ima efektyviau gaminti energiją, todėl geriau išgyvena ir tinkamiau atlieka savo funkcijas. Tokie pokyčiai gali sulėtinti kremzlės irimą ir osteoartrito progresavimą.
Osteoartrito eigai didelę įtaką daro nutukimas, medžiagų apykaitos sutrikimai ir lėtinis uždegimas. Šios būklės veikia kaulą, kremzlę ir sinoviją – sąnario vidinį dangalą, išskiriantį tepamąjį skystį. Dėl to sąnario struktūros palaipsniui pažeidžiamos ir praranda funkcionalumą.
Semagliutidu pagrįsti vaistai imituoja natūralų hormoną GLP-1, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje ir mažina apetitą. Akivaizdu, kad svorio mažėjimas gali sumažinti sąnariams tenkančią apkrovą. Tačiau tyrimų duomenys rodo, jog vien šio mechanizmo nepakanka paaiškinti stebėtam teigiamam poveikiui.
Svarbi tyrimo dalis buvo vadinamoji porinio maitinimo grupė, kurioje pelės gavo tiek pat maisto, kiek ir semagliutidu gydytos pelės. Nors jų svoris sumažėjo panašiai, kremzlės apsauga nebuvo tokia ryški. Tai rodo, kad vaisto poveikis nėra susijęs vien su svorio pokyčiais.
Mokslininkai nustatė, kad semagliutidas aktyvina GLP-1R–AMPK–PFKFB3 biocheminę ašį, reguliuojančią ląstelių energijos gamybą. Chondrocitai, atsakingi už kolageno ir kitų kremzlės komponentų sintezę, pradėjo efektyviau naudoti energiją. Vietoje mažiau efektyvios glikolizės ėmė dominuoti oksidacinis fosforilinimas, leidžiantis iš tos pačios gliukozės molekulės pagaminti gerokai daugiau energijos.
Be gyvūnų tyrimų, atliktas ir nedidelės apimties klinikinis tyrimas su žmonėmis. Jame dalyvavo 20 nutukimu ir kelio sąnario osteoartritu sergančių pacientų, suskirstytų į dvi grupes. Vienai grupei taikytas įprastas gydymas natrio hialuronatu, o kitai šis gydymas buvo derinamas su semagliutidu.
Po 24 savaičių kombinuotą terapiją gavę pacientai jautė mažesnį skausmą ir pastebėjo geresnę sąnario funkciją. Magnetinio rezonanso tyrimai parodė storesnę kremzlę ir naujo audinio formavimosi požymius labiausiai apkrautose kelio vietose. Tai leidžia manyti, kad poveikis gali būti ne tik simptominis.
Šiuo metu osteoartritas paveikia apie 600 milijonų žmonių visame pasaulyje, o iki 2050 metų šis skaičius gali išaugti iki vieno milijardo. Liga vis dažniau diagnozuojama ir jaunesniems žmonėms, todėl ilgalaikės gydymo galimybės tampa ypač aktualios. Nauji duomenys atveria perspektyvas kurti terapijas, veikiančias patį sąnario metabolizmą.
Vis dėlto mokslininkai ragina išlikti atsargiems. Tyrimų su gyvūnais rezultatai ne visada tiesiogiai pritaikomi žmonėms, o semagliutidas, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinių poveikių. Norint patvirtinti jo apsauginį poveikį sąnariams, būtini didesnės apimties ir ilgalaikiai klinikiniai tyrimai.
