Didžioji dalis šiuolaikinių žmonių savo genuose turi nedidelius neandertaliečių DNR pėdsakus. Naujas tyrimas siekė galutinai paaiškinti, kodėl taip yra, pasirinkdamas kiek kitokį požiūrį į neandertaliečių genų analizę.
Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau pasitelkia genetiką vertindami, kaip istoriniai įvykiai, pavyzdžiui, vergovė, paveikė žmogaus genomą. Vis dėlto ši sparčiai besivystanti elgsenos ir genetikos sankirta iki šiol retai būdavo taikoma itin tolimai praeičiai.
Neandertaliečiai ir žmonės sąmoningai rinkosi poruotis
Tyrime, publikuotame mokslo žurnale „Science“, buvo analizuotos trijų neandertaliečių patelių genomų sekos, kuriose aptikta šiuolaikinių žmonių protėvių DNR. Tyrėjai padarė išvadą, kad atrankos procesą tarp Homo sapiens ir neandertaliečių labiau lėmė ne evoliuciniai pranašumai, o lytinis polinkis ir poros pasirinkimai.
Nustatyta, kad žmonių moterys gerokai dažniau poruodavosi su neandertaliečių vyrais. Tikslios šio reiškinio priežastys moksliškai kol kas lieka neaiškios, nors socialinių veiksnių įtaka, anot tyrėjų, atrodo tikėtina.
Populiacijų genetikė Sohini Ramachandran šiuos rezultatus įvardijo kaip itin įdomius, nes jie rodo, jog lyties šališkumas galėjo turėti svarbų vaidmenį žmonių ir neandertaliečių sąveikoje.
Tyrimas taip pat keičia požiūrį į tai, kaip reikėtų interpretuoti senovinių populiacijų kontaktus. Mokslininkai pabrėžia, kad nebeužtenka manyti, jog senovės žmonės tiesiog atsitiktinai susitikdavo ir daugindavosi. Kitaip tariant, jie priimdavo sprendimus, turėjo preferencijų ir rinkosi partnerius, o ne vien mechaniškai „perduodavo“ genus.
Ši tyrimų kryptis pastaraisiais metais apskritai sparčiai kinta. Pavyzdžiui, jau paneigtas anksčiau gana paplitęs mitas, esą neandertaliečiai buvo mažai intelektualūs.
Vis dėlto pagrindinis klausimas išlieka: kaip tiksliai sąveikavo neandertaliečiai ir Homo sapiens? Daugumos žmonių genome neandertaliečių DNR yra tarsi „pabarstyta“ atskiromis atkarpomis, ir būtent toks pasiskirstymas leidžia spręsti apie tai, kaip vyko maišymasis.
Ne evoliucinis pranašumas, o lytinis šališkumas
Daugelis ankstesnių neandertaliečių DNR tyrimų rėmėsi šiuolaikinių žmonių genomais. Šį kartą autoriai pasirinko priešingą kryptį: jie tyrė trijų neandertaliečių patelių genomus ir aiškinosi, kaip juose galėjo atsirasti žmonių protėvių DNR.
Gauti duomenys buvo palyginti su šiuolaikinių Afrikos populiacijų genomais, nes jų atstovai beveik neturi neandertaliečių kilmės DNR.
Mokslininkai aptiko vadinamąsias žmonių DNR „dykumas“ – dideles genomo sritis, kuriose žmonių DNR beveik neaptinkama, išskyrus vieną specifinę vietą. Tai susilpnino populiarią hipotezę, kad genetinę atranką šiuo atveju pirmiausia lėmė aiškūs evoliuciniai pranašumai arba trūkumai.
Duomenys rodo, kad per daugelį kartų žmonių patelės pastebimai dažniau poruodavosi su neandertaliečių patinais, o atvirkštinis scenarijus – neandertaliečių patelės ir žmonių patinai – buvo gerokai retesnis.
Kodėl taip nutiko? Pasak tyrėjų, kol kas galima tik kelti hipotezes: tai galėjo lemti pačių moterų pasirinkimas, partnerių trūkumas, kultūrinės normos ar tam tikri papročiai.
Nors vienareikšmių atsakymų dar nėra, genetiniai duomenys leidžia manyti, kad didelė dalis šiandien žmonių nešioja neandertaliečių DNR ne vien dėl išlikimo ar gryno evoliucinio naudingumo, bet ir dėl seksualinių preferencijų bei poros pasirinkimo šališkumo.
Genetika suteikė ir tam tikrą „momentinį vaizdą“, kaip galėjo atrodyti intymūs santykiai tarp neandertaliečių ir anatomiškai šiuolaikinių žmonių. Vis dėlto mokslininkai sąmoningai vengia spekuliatyvių detalių, laikydamiesi tiek mokslinio diskurso etikos, tiek pagarbos praeities žmonėms principo.
Taip pat pabrėžiama, kad šiuo metu tyrėjai vis dar turi palyginti nedaug neandertaliečių DNR mėginių. Ateityje, antropologams randant ir išskiriant daugiau pavyzdžių, turėtų išryškėti tikslesnis ir detalesnis šio senovinio žmonių ir neandertaliečių ryšio vaizdas.
Apskritai tyrimo autoriai įtikinamai parodė, kokia didelė yra kitų rūšių ir senovinių žmonių genomų analizės vertė, siekiant geriau suprasti mūsų pačių kilmę ir genetinį palikimą.
