Amarai – vieni dažniausių sodo kenkėjų, kurie kasmet sugrįžta vos augalams pradėjus leisti naujus lapus. Jie neretai atsiranda staiga, greitai išplinta po visą sodą, silpnina augalus ir mažina derlių.
Vis dėlto šią problemą galima gerokai sumažinti dar prieš prasidedant aktyviam sezonui. Kovas yra vienas tinkamiausių laikotarpių kovai su amarais, nes tuo metu jie dar nebūna masiškai išplitę ant jaunų lapų.
Ankstyvą pavasarį amarai dažniausiai žiemoja kiaušinėlių arba lervų pavidalu. Jie slepiasi ant jaunų ūglių, žievės plyšiuose, šakų išsišakojimuose ir šalia pumpurų.
Todėl būtent šiuo laikotarpiu kenkėjus lengviausia pasiekti ir sunaikinti. Jei pavyksta sumažinti jų kiekį dar prieš aktyvų dauginimąsi, vasarą amarų sode būna gerokai mažiau.
Svarbu žinoti, kad amarų nesunaikina net ir stipresni žiemos šalčiai. Jie gali išgyventi net esant maždaug –25 °C temperatūrai, todėl natūraliai išnyksta labai retai.
Dėl šios priežasties žieminis arba labai ankstyvo pavasario purškimas laikomas viena veiksmingiausių profilaktinių priemonių. Toks purškimas padeda sunaikinti kenkėjus dar iki tol, kol jie pradeda sparčiai daugintis.
Dažniausiai tam taikomas vadinamasis aliejinis purškimas. Jo principas paprastas: aliejus plona plėvele apgaubia kiaušinėlius ir lervas, todėl jiems tampa sunku kvėpuoti.
Tokiu būdu kenkėjai žūsta ne nuo nuodų, o paprasčiausiai uždūsta aliejinėje plėvelėje. Tai laikoma švelnesniu, aplinkai mažiau kenksmingu būdu kovoti su amarais.
Purškimui verta pasirinkti dieną be lietaus ir stipraus vėjo. Temperatūra turėtų būti teigiama – pakanka kelių laipsnių virš nulio.
Prieš purškiant galima rinktis vieną iš dviejų sprendimų: naudoti specialų parduotuvėse parduodamą preparatą arba pasigaminti paprastą tirpalą namuose.
Sodo prekių parduotuvėse galima rasti įvairių aliejinių preparatų, skirtų žiemojantiems kenkėjams naikinti. Dažniausiai jie gaminami parafino arba augalinių aliejų pagrindu.
Tokių preparatų etiketėse paprastai pateikiamos aiškios naudojimo instrukcijos: nurodoma rekomenduojama koncentracija, kokiems augalams priemonė tinkama ir kokiomis sąlygomis ją geriausia naudoti.
Jeigu norite paprastesnio ir pigesnio sprendimo, galite pasigaminti naminį purškimo tirpalą. Tam prireiks vos kelių lengvai randamų ingredientų.
Į vieną litrą drungno vandens įpilkite 2–3 valgomuosius šaukštus rapsų aliejaus. Taip pat įlašinkite kelis lašus indų ploviklio – jis padės aliejui geriau susimaišyti su vandeniu.
Mišinį gerai suplakite, kad susidarytų vientisa emulsija. Tokį tirpalą galima naudoti iš karto, tik purškiant kartkartėmis verta purkštuvą vėl lengvai pakratyti, kad aliejus neatsiskirtų.
Purkšiant svarbiausia dėmesį sutelkti į vietas, kur amarai dažniausiai žiemoja: medžių kamienus, storesnius ūglius, šakų išsišakojimus, pumpurų pagrindus ir žievės plyšius.
Purkšti reikėtų tol, kol ant žievės paviršiaus pasirodys lengvas skysčio nubėgimas. Tai rodo, kad paviršius jau pakankamai padengtas aliejine plėvele.
Atliekant purškimą svarbu stengtis, kad kuo mažiau tirpalo patektų ant dirvos. Purkštuvą geriausia nukreipti tiesiai į medieną, šakas ir pumpurus.
Aliejinį purškimą galima taikyti daugeliui sodo augalų. Jis tinka vaismedžiams, pavyzdžiui, obelims, kriaušėms, slyvoms ir vyšnioms.
Taip pat šį metodą galima naudoti vaiskrūmiams, tokiems kaip serbentai, agrastai ar avietės. Jis tinka ir dekoratyviniams krūmams – rožėms, gyvatvorėms bei kitiems augalams, kuriuos dažnai puola amarai.
Reguliariai atliekant tokį purškimą vėlyvą žiemą ar ankstyvą pavasarį, amarų populiacija sode gali būti gerokai mažesnė. Dėl to augalai būna stipresni, sveikesni ir viso sezono metu dera gausiau.
