Baklažanai laikomi gana lepia daržove. Šie augalai mėgsta šilumą, stabilias sąlygas ir labai jautriai reaguoja į šaknų pažeidimus. Jiems svarbus vadinamasis „šiltas pilvas“, ramios, tamsios naktys ir kuo mažiau persodinimų.
Tarp patikrintų hibridų sodininkai dažnai išskiria „Anatolia F1“ ir „Čemodan F1“. Pastarasis vertinamas dėl itin stambių vaisių: tinkamai tręšiant fosforu ir kaliu, baklažanai gali užaugti net iki 1,5 kg svorio.
„Čemodan F1“ laikomas ankstyvu hibridu. Nuo daigų pasodinimo į dirvą iki pirmojo derliaus paprastai praeina apie 60–65 dienos, o nuo sudygimo – maždaug 90–100 dienų.
„Anatolia F1“ yra stabilus, vidutiniškai ankstyvas hibridas. Jo vaisiai sunoksta maždaug per 70–75 dienas po daigų pasodinimo arba per 110–115 dienų nuo visiško sudygimo. Ši veislė išsiskiria tuo, kad geriau pakelia nedidelius temperatūros svyravimus ir gali toliau augti net trumpam atvėsus orams.
Regionuose, kur vasaros trumpesnės ir vėsesnės, patartina rinktis ankstyvesnius hibridus. Taip pat itin svarbu, kad dirva prieš sodinimą būtų pakankamai įšilusi – jos temperatūra turėtų siekti bent +15 °C.
Jei dirva per šalta, baklažanai praktiškai nustoja augti. Daigus dažniausiai rekomenduojama auginti apie 70–75 dienas, o sėjos laiką planuoti atsižvelgiant į tai, ar augalai bus sodinami į atvirą gruntą, ar į šiltnamį.
Vienas svarbiausių auginimo principų – užtikrinti šilumą. Optimaliausia temperatūra baklažanų daigams yra apie +25–28 °C. Sėklų nereikėtų sėti į šaltą substratą, nes tokiomis sąlygomis jos dygsta labai lėtai.
Norint sudaryti tinkamas sąlygas, prieš sėją žemę verta palaistyti karštu vandeniu. Tuomet reikia palaukti, kol substratas šiek tiek atvės, ir tik tada sėti sėklas. Šis paprastas būdas padeda sėkloms sudygti greičiau ir tolygiau.
Baklažanai labai nemėgsta persodinimo, todėl geriausia juos iš karto sėti į atskirus indelius ar kasetes, kurių tūris būtų pakankamas augti iki persodinimo į nuolatinę vietą.
Jei persodinimo vis dėlto nepavyksta išvengti, jį reikėtų atlikti perkrovimo būdu – augalą perkelti kartu su žemės gumulu, stengiantis nepažeisti šaknų sistemos.
Pažeidus šaknis, augimas gali sustoti net kelioms savaitėms. Dėl to augalas patiria stresą ir vėliau gali suformuoti silpnesnį derlių.
Sėklų taip pat nereikėtų įterpti per giliai. Optimalus sėjos gylis – apie 5–6 mm. Pasėjus giliau, daigams gali būti sunku prasikalti į dirvos paviršių.
Laikantis šių paprastų agrotechnikos taisyklių, baklažanai augs stipresni ir sveikesni, o vasarą tai dažniausiai atsiperka gausiu ir kokybišku derliumi.

