Naudotų automobilių rinka – vieta, kur kartais atrodo, kad fizikos ir laiko dėsniai galioja pagal savas, kone magiškas taisykles.
Čia nesunku rasti penkiolikos metų dyzelinį universalą iš Europos, kuriuo, pasak pardavėjo, nuvažiuota vos 120 tūkst. kilometrų. Pasakojimas beveik visada toks pats: automobilis stovėjo šiltame garaže, juo važinėjo itin atsargi pensininkė ir tik savaitgaliais – į prekybos centrą ar bažnyčią.
Realybė dažnai kitokia: nemaža dalis naudotų automobilių parduodami su pakoreguota rida. Pardavėjai puikiai išmano pirkėjo psichologiją – „gražūs“ skaičiai prietaisų skydelyje priverčia mus kur kas lengviau išleisti pinigus. Vis dėlto apgaulę galima demaskuoti, jei žinote, kur ir į ką žiūrėti.
Pirmiausia pamirškite vien tai, kas rodoma ekrane, ir pasikliaukite akimis bei pojūčiais. Automobilis – mechanizmas, kuris dėvisi nuo nuolatinio žmogaus kontakto. Todėl pradėkite nuo vairuotojo vietos.
Jei odometras rodo 80 tūkst. kilometrų, o vairas nublizgintas iki veidrodinio blizgesio arba, atvirkščiai, aptrauktas nauja, bet pigiai atrodančia oda, tai rimtas įspėjamasis signalas. Įvertinkite pavarų svirties plastiko faktūrą, klimato kontrolės ar magnetolos mygtukų būklę. Nuvažiavus apie 200 tūkst. kilometrų nagai ir oda dažnai nuvalo matinį mygtukų paviršių, atsiranda blizgios dėmės.
Perpardavėjai nėra naivūs: jie neretai pakeičia guminį pedalų paviršių, kad paslėptų nusidėvėjimą. Tačiau saugos diržai keičiami gerokai rečiau. Ištraukite vairuotojo diržą per visą ilgį: jei rida maža ir tikra, diržas paprastai būna švarus, standesnis ir greitai susitraukia atgal.
Jei diržas kabo tarsi sena virvė, jo kraštai susivėlę, o ant etiketės nurodyti pagaminimo metai nesutampa su automobilio gamybos metais (arba etiketė apskritai pašalinta), tikėtina, kad automobilis gyvenime matė gerokai daugiau, nei teigiama. Tas pats galioja ir vairuotojo sėdynei: įdubusi sėdynės pagalvė bei iki skylių nutrinta kairė atlošo pusė (nuo nuolatinio įlipimo ir išlipimo) visiškai nedera su pasakojimais apie retus pasivažinėjimus.
Apžiūrėję saloną, atidžiai patyrinėkite automobilio „veidą“. Mašina, nuvažiavusi šimtus tūkstančių kilometrų, retai turi idealiai lygų priekinį buferį ir kapotą. Smulkūs akmenukai ir smėlis ant dažų palieka būdingą „bėrimą“ – mikroskopinius įskilimus ir atšokimus.
Žibintai ilgainiui tampa matiniai, o priekinis stiklas pasidengia smulkiomis įbrėžomis nuo valytuvų. Jei siūlomas automobilis deklaruoja daugiau nei 150 tūkst. kilometrų ridą, tačiau kapotas blizga lyg ką tik iš salono ir ant jo nėra nė vieno taškelio, labai tikėtina, kad jis perdažytas. Tuomet lieka esminis klausimas: ar tai tik kosmetinis paruošimas pardavimui, ar rimtesnio eismo įvykio pasekmių tvarkymas.
Popierinės techninės priežiūros knygelės, kuriomis pardavėjai mėgsta mojuoti, šiandien dažnam specialistui kelia tik skeptišką šypseną. Tuščią knygelę ir netikrų servisų antspaudus gauti nesunku. Kur kas patikimiau remtis skaitmeniniais pėdsakais – šiuolaikiniame pasaulyje visiškai paslėpti automobilio istoriją beveik neįmanoma.
Paprašykite pardavėjo VIN kodo. Jei prasideda pasiteisinimai ar vilkinimas, geriausia tiesiog apsisukti ir išeiti. Turėdami VIN, už nedidelį mokestį galite patikrinti automobilį duomenų bazėse: pamatysite techninių apžiūrų įrašus, fiksuotą ridą skirtingais laikotarpiais, galimus eismo įvykius ar naudojimą komerciniais tikslais (pavyzdžiui, taksi). Pasitaiko situacijų, kai prieš porą metų, tarkime, privalomos techninės apžiūros metu užfiksuota 340 tūkst. kilometrų rida, o šiandien automobilis parduodamas jau su „pagražinta“ – 160 tūkst. – rida.
Vis dėlto svarbiausias šiuolaikinės patikros įrankis – išsami kompiuterinė diagnostika. Šiuolaikinis automobilis yra kompiuteris ant ratų. Skaičių prietaisų skydelyje gali pakeisti net pradedantis „meistras“ su nešiojamuoju kompiuteriu. Tačiau rida dažnai dubliuojama daugelyje kitų elektroninių valdymo blokų.
Duomenys gali būti saugomi variklio valdymo bloke, ABS modulyje, oro pagalvių valdymo bloke, automatinės pavarų dėžės bloke ir net užvedimo raktuose. Norint „išvalyti“ ridą visur, reikėtų tiek laiko ir pinigų, kad toks sukčiavimas dažnai tampa tiesiog neapsimokantis. Dėl to neretai pakoreguojamas tik skaičius, matomas prietaisų skydelyje.
Jei naudojamas ne pigus, ribotų galimybių skaitytuvas, o rimtas, gamintojo lygio skeneris, profesionalus diagnostikos specialistas per kelias minutes dažnai randa neatitikimų. Pavyzdžiui, skydelis gali rodyti 100 tūkst. kilometrų, o pavarų dėžės atmintyje bus įrašyta klaida, užfiksuota esant 285 tūkst. kilometrų ridai.
Vien pardavėjo pasakojimais ir skaičiais prietaisų skydelyje pasikliauti rizikinga. Vertinkite bendrą automobilio būklę, tikrinkite skaitmeninę istoriją ir, jei tik įmanoma, atlikite profesionalią kompiuterinę diagnostiką. Tai realiausias būdas sužinoti tikrąją naudoto automobilio ridą ir nepermokėti už gražiai papasakotą legendą.
