Pastaraisiais mėnesiais socialiniuose tinkluose ir įvairiuose portaluose pradėjo sparčiai plisti informacija apie tariamai naują mokesčių lengvatą Italijoje. Buvo teigiama, kad nuo 2026 metų pradžios visi septyniasdešimties metų sulaukę vairuotojai šalyje esą visiškai atleidžiami nuo privalomo automobilio mokesčio.
Ši žinia greitai sulaukė didelio dėmesio ir sukėlė nemažai diskusijų. Kai kuriose publikacijose net pasirodė svarstymų, kad tokia lengvata galėtų prieštarauti Europos Sąjungos teisės principams, jei ji būtų taikoma tik Italijos piliečiams. Dėl to viešojoje erdvėje susiformavo įspūdis, kad šalyje jau įgyvendinta didelė ir visiems senjorams galiojanti mokesčių reforma.
Tačiau detaliau pažvelgus į Italijos mokesčių sistemą paaiškėja, kad reali situacija yra gerokai sudėtingesnė. Automobilių mokestis, vadinamas „Bollo auto“, Italijoje nėra vieningai reguliuojamas visos valstybės mastu. Iš tiesų tai yra regioninis mokestis, kurio administravimas patikėtas atskiriems regionams ir autonominėms provincijoms.
Tai reiškia, kad būtent vietos valdžia nustato pagrindines šio mokesčio taisykles – jo dydį, mokėjimo terminus ir galimas lengvatas. Nacionaliniai teisės aktai gali apibrėžti bendrą sistemą, tačiau sprendimai dėl konkrečių išimčių dažnai priimami regioniniu lygiu.
Dėl šios priežasties Italijoje nėra vieningos tvarkos, kuri automatiškai atleistų visus septyniasdešimties metų sulaukusius vairuotojus nuo šio mokesčio. Kad tokia taisyklė galiotų visoje šalyje, ji turėtų būti aiškiai įtvirtinta nacionaliniuose įstatymuose.
Tačiau peržiūrėjus 2025 ir 2026 metų sandūros teisės aktus paaiškėja, kad jokios nuostatos, įpareigojančios visus regionus suteikti tokią lengvatą, juose nėra. Todėl teiginiai apie visuotinio mokesčio panaikinimą vyresnio amžiaus vairuotojams neatitinka tikrovės.
Vis dėlto kai kuriuose Italijos regionuose išties gali būti taikomos tam tikros mokesčių lengvatos. Vietos valdžios institucijos turi teisę savarankiškai nustatyti papildomas nuolaidas ar išimtis tam tikroms gyventojų grupėms, įskaitant ir senjorus.
Tačiau tokios lengvatos dažniausiai būna susietos su konkrečiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, jos gali būti taikomos tik vienai transporto priemonei, priklausyti nuo automobilio variklio galios ar taršos lygio. Kartais taip pat nustatomos pajamų ribos, o norint pasinaudoti lengvata reikia pateikti oficialų prašymą.
Dėl to skirtinguose Italijos regionuose galiojančios taisyklės gali labai skirtis. Vienur senjorams gali būti taikomos didesnės nuolaidos, kitur – tik simbolinės lengvatos arba jų gali nebūti visai.
Diskusijas pakurstė ir dar vienas gandas, kad ši tariama lengvata esą skirta tik Italijos pilietybę turintiems žmonėms. Jei toks sprendimas iš tiesų būtų priimtas, jis galėtų kelti rimtų teisinių klausimų Europos Sąjungos lygmeniu, nes diskriminacija pilietybės pagrindu prieštarautų bendrijos teisės principams.
Tačiau kadangi jokio nacionalinio įstatymo, nustatančio tokią lengvatą, iš tikrųjų nėra, kalbos apie galimą konfliktą su Europos Sąjungos teise kol kas lieka tik teorinės. Kitaip tariant, didžioji dalis šio triukšmo kilo dėl neteisingai interpretuotos informacijos ir socialiniuose tinkluose išplitusių gandų.
Ekspertai primena, kad Italijos mokesčių sistema yra gana sudėtinga, o regionų savarankiškumas reiškia, kad skirtingose šalies vietose galioja skirtingos taisyklės. Todėl kalbant apie automobilių mokesčius visada verta pasitikrinti konkretaus regiono nuostatas, o ne remtis bendrais teiginiais apie visą šalį.
