Anglies dioksido (CO2) koncentracijos didėjimas Žemės atmosferoje jau yra aptinkamas ir išmatuojamas žmonių kraujyje, rodo naujas tyrimas.
Analizuodami 20 metų laikotarpio sveikatos duomenis iš JAV gyventojų duomenų bazės, mokslininkai pastebėjo kraujo cheminės sudėties pokyčius, kurie, jų teigimu, atitinka didesnį CO2 poveikį.
Kol kas tai nėra laikoma pavojinga, tačiau, jei ši tendencija išliks, apie 2076 metus kai kurie kraujo biocheminiai rodikliai gali priartėti prie viršutinės šiandien priimtinos normos ribos, rodo tyrėjų atliktas modeliavimas.
„Matome laipsnišką kraujo cheminės sudėties pokytį, atspindintį kylantį atmosferos anglies dioksido lygį, kuris ir skatina klimato kaitą“, – teigia kvėpavimo fiziologas Aleksandras Larkombas (Alexander Larcombe) iš Curtin universiteto Australijoje.
„Jei dabartinės tendencijos nesikeis, modeliavimas rodo, kad vidutinė bikarbonato koncentracija per artimiausius 50 metų gali priartėti prie viršutinės šiandien priimtinos sveikų rodiklių ribos. Kalcio ir fosforo kiekis taip pat gali pasiekti žemutinę normos ribą vėliau šį šimtmetį“, – priduria jis.
Pagal fosilijų įrašus Žemės atmosferos CO2 lygis maždaug 150 000 metų, t. y. per visą Homo sapiens rūšies egzistavimo laikotarpį, išliko santykinai stabilus ir siekė apie 280–300 dalių milijonui (ppm). Pastaraisiais dešimtmečiais šis rodiklis smarkiai išaugo: nuo maždaug 369 ppm 2000 metais iki maždaug 420 ppm šiandien.
Žmogaus kraujyje CO2 virsta bikarbonatu. Įprastomis koncentracijomis ši medžiaga yra naudinga – ji padeda palaikyti pastovų kraujo pH. Tačiau Larkombas ir jo kolega, geologas emeritas Filas Bervirtas (Phil Bierwirth) iš Australijos nacionalinio universiteto, iškėlė hipotezę, kad bikarbonato kiekį kraujyje būtų galima naudoti kaip atmosferos CO2 lygio žymeklį.
Mokslininkai analizavo JAV Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo (NHANES) duomenis. Šioje programoje 1999–2020 metais kas dvejus metus buvo tiriama maždaug po 7 000 amerikiečių, o kraujo tyrimų rezultatai leido įvertinti, ar per šį laiką įvyko visuomenės lygmens bikarbonato koncentracijos pokytis.
Tyrėjai būtent tai ir nustatė. Nagrinėtu laikotarpiu vidutinė bikarbonato koncentracija kraujyje padidėjo nuo 23,8 iki 25,3 miliekvivalento litre – tai yra apie 7 procentų augimas, arba maždaug 0,34 procento per metus. Kaip pažymi mokslininkai, šis pokytis lygiagrečiai atspindi tuo pačiu laikotarpiu kilusį CO2 lygį atmosferoje.
Tuo pačiu metu toje pačioje tiriamojoje grupėje užfiksuota priešinga kalcio ir fosforo koncentracijų tendencija: kalcio kiekis sumažėjo apie 2 procentais, fosforo – apie 7 procentais.
Manoma, kad tai gali būti susiję su tuo, jog į kraują patekęs anglies dioksidas keičia organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Siekdamas išlaikyti labai siaurame intervale esantį normalų kraujo pH, organizmas reaguoja: inkstai sulaiko daugiau bikarbonato, kuris veikia kaip rūgštį neutralizuojantis buferis. Be to, kaulai taip pat gali veikti kaip buferis, „atiduodami“ mineralus, tokius kaip kalcis ir fosforas.
Šiuo metu šie pokyčiai yra nedideli ir dar telpa į fiziologiškai toleruojamų verčių ribas. Vis dėlto ryšys tarp atmosferos CO2 kilimo ir kraujo sudėties pokyčių atrodo ryškus. Jei tyrėjų išvados teisingos, ilgainiui gali būti stebimi visuomenės masto fiziologiniai pokyčiai.
„Manau, kad tai, ką dabar matome, rodo ne prisitaikymą, o veikiau tai, jog mūsų organizmai nespėja prisitaikyti. Panašu, kad esame prisitaikę prie tam tikro CO2 diapazono ore, o šis diapazonas jau gali būti viršytas“, – sako Bervirtas.
„Normali pusiausvyra palaikoma tarp CO2 kiekio ore, mūsų kraujo pH, kvėpavimo dažnio ir bikarbonato koncentracijos kraujyje.
Kadangi CO2 kiekis atmosferoje dabar yra didesnis, nei žmonės kada nors iki šiol patyrė, atrodo, kad jis pamažu kaupiasi mūsų organizmuose. Gali būti, kad mes paprasčiausiai negalime prie to tinkamai prisitaikyti, todėl gyvybiškai svarbu riboti anglies dioksido kiekio didėjimą atmosferoje“, – pabrėžia jis.

