Reguliarus dekoratyvinių krūmų genėjimas padeda išlaikyti juos sveikus, vešlius ir gausiai žydinčius daugelį metų. Vis dėlto labai svarbu atsižvelgti į tai, kokius krūmus auginate ir kada jie žydi. Tik tinkamai ir laiku atliktas genėjimas duoda geriausią rezultatą.
Daugumą dekoratyvinių krūmų galima drąsiai genėti – tai pagerina jų būklę ir prailgina augalo gyvenimą. Pastebėjus apšalusius, nudžiūvusius ar kitaip pažeistus ūglius, juos būtina nupjauti iki sveikos medienos. Taip žaizdos greičiau užgyja, o krūmas lengviau atsigauna.
Pirmiausia verta krūmą praretinti. Reikėtų pašalinti prie pat žemės augančias nudžiūvusias, ligotas ar per tankiai susitelkusias šakas. Tokiu būdu į krūmo vidų patenka daugiau šviesos ir oro, o tai padeda sumažinti ligų riziką.
Senesnius krūmus naudinga periodiškai atjauninti. Storiausius ir seniausius stiebus kas dvejus ar trejus metus galima nupjauti prie pat žemės. Tai skatina augalą leisti naujus, stiprius ūglius ir padeda ilgiau išlaikyti dailią formą.
Krūmus, kurie žydi ant naujų ūglių, būtina genėti pavasarį. Toks genėjimas skatina jaunų, tvirtų šakų augimą, ant kurių vėliau formuojasi žiedai. Prie tokių augalų priskiriamos, pavyzdžiui, budlėjos, hibiskai, kai kurios lanksvos, sidabrenės ir ožekšniai.
Šiuos krūmus galima genėti gana stipriai, paliekant maždaug 20 cm aukščio stiebus virš žemės. Jie greitai atauga ir vasarą paprastai gausiai žydi.
Genėjimo reikia ir hortenzijoms. Šluotelinėms hortenzijoms dažniausiai pašalinami tik nudžiūvę ūglių galiukai, o medelinės hortenzijos paprastai kasmet patrumpinamos iki kelių pumpurų virš žemės.
Visžalius krūmus, pavyzdžiui, buksmedžius, galima formuoti gegužės mėnesį. Tačiau jei krūmas per tankus arba praradęs formą, praretinti jį galima ir anksčiau. Tai tinka tiek gyvatvorėms, tiek pavieniams krūmams.
Rododendrai ir azalijos paprastai genimi nedaug, tačiau seni ir prastai šakoti krūmai gali būti atjauninami. Geriausia tai daryti palaipsniui per dvejus ar trejus metus, kasmet patrumpinant dalį šakų.
Jei reikia, rododendrą galima stipriau apgenėti ir vienu metu. Šakos dažniausiai trumpinamos iki maždaug 30–50 cm aukščio virš žemės. Po tokio genėjimo krūmą verta patręšti ir pamulčiuoti, kad jis greičiau atsigautų.
Rožėms genėjimas yra būtinas, jei norite gausaus žydėjimo. Stambiažiedės rožės paprastai patrumpinamos iki 3–5 pumpurų, o silpnos arba į krūmo vidų augančios šakos visiškai pašalinamos.
Jaunoms rožėms pakanka palikti 3–5 stiprias šakas, o senesnėms galima palikti iki 8–10 pagrindinių ūglių. Vijoklines rožes pavasarį reikėtų apžiūrėti, pašalinti pažeistas šakas, o likusias tik šiek tiek patrumpinti.
Vėjalandes taip pat svarbu genėti. Po žydėjimo pašalinami peržydėję žiedynai, o krūmeliai suformuojami į tvarkingą, kupsto formą. Taip augalai išlieka tankūs ir gausiai žydi.
Svarbu nepainioti vėjalandžių su viržiais. Viržiai dažniausiai žydi žiemą arba ankstyvą pavasarį, todėl jų genėjimą reikia atlikti tik po žydėjimo.
Kai kurie vijokliniai augalai taip pat reikalauja reguliaraus genėjimo. Pavyzdžiui, visterija kasmet gausiai žydi tik tada, kai jos ūgliai nuolat trumpinami: vasarą naujus ūglius galima patrumpinti už penkto ar šešto lapo, o pavasarį dar kartą sutrumpinti iki kelių pumpurų.
Levandos yra jautresnės genėjimui. Jas geriausia kirpti antroje balandžio pusėje: pašalinti peržydėjusių žiedynų viršūnes ir šiek tiek patrumpinti žalius ūglius. Svarbu nekirpti iki senų, sumedėjusių stiebų, nes augalas gali nebeatsinaujinti.
Yra kelios pagrindinės taisyklės, kurios padeda išlaikyti krūmus sveikus. Netinkamu metu atliktas genėjimas gali augalą susilpninti ir padidinti ligų riziką.
Taip pat nereikėtų leisti krūmams pernelyg sutankėti. Per tankūs krūmai prasčiau žydi, jų vidus ima plikti, o augalai praranda dekoratyvumą.
Retkarčiais atliekamas atjauninantis genėjimas padeda krūmams ilgiau išlikti gyvybingiems. Net ir seną augalą dažnai galima sėkmingai atjauninti, o jo gyvavimo trukmę pailginti dar daugeliui metų.
