Daugėja įrodymų, kad išsėtinę sklerozę (IS) gali išprovokuoti vienas iš labiausiai paplitusių virusų pasaulyje.
Epšteino–Baro virusas (EBV) yra beveik neišvengiamas: jis sukelia vadinamąją „bučinių ligą“, dar žinomą kaip infekcinė mononukleozė arba liaukinė karštligė.
Praėjus ilgam laikui po užsikrėtimo, virusas gali tūnoti organizme ramybės būsenoje, slėpdamasis net smegenų ląstelėse. EBV nešioja apie 95 procentus suaugusiųjų, o praktiškai visi žmonės, sergantys IS – paslaptinga autoimunine liga, kuri gali prasidėti staiga ir klaidingai atakuoti pačių smegenų nervines skaidulas.
Jau dešimtmečius mokslininkai kėlė hipotezę, kad EBV suaktyvėjimas gali kažkaip paskatinti IS pradžią. Naujausiame Kalifornijos universiteto San Franciske (UCSF) mokslininkų tyrime aptiktas tikėtinas šio ryšio mechanizmas.
Tyrėjų komanda nustatė, kad vadinamųjų „žudikių“ T ląstelių – imuninės sistemos ląstelių, galinčių naikinti virusus – IS sergančių pacientų organizme yra gerokai daugiau. Be to, dalis šių T ląstelių, panašu, yra ypač „nutaikytos“ į EBV.
„Tirdami menkai ištirtas CD8+ T ląsteles, sujungiame daugybę atskirų faktų ir įgyjame naują žvilgsnį į tai, kaip EBV tikriausiai prisideda prie šios ligos atsiradimo“, – aiškina neurologas Džo Sabatinas (Joe Sabatino) iš UCSF.
Šios išvados papildo 2022 m. paskelbtą didelį, daugiau kaip 10 milijonų žmonių apėmusį tyrimą, kuriame nustatyta, kad rizika susirgti IS po EBV infekcijos padidėja net 32 kartus. Kitų virusų sąsajos su IS tame tyrime nenustatyta.
Per kelerius metus po šio darbo mokslininkai dar labiau pagilino EBV ir IS ryšių tyrimus. Ankstesni duomenys leidžia manyti, kad imuninė sistema EBV užkrėstas ląsteles ima laikyti „svetimomis“, o ne natūralia organizmo dalimi.
Dėl to B limfocitai (B ląstelės) gamina antikūnus, kuriais pažymi šias ląsteles sunaikinimui. Tuomet į kovą įsitraukia ištisa T ląstelių „armija“, pasirengusi įvykdyti šią užduotį.
2024 m. viename tyrime nustatyta, kad IS sergančių žmonių kraujyje T ląstelių, atpažįstančių EBV, skaičius yra smarkiai išaugęs. Apie 13 procentų T ląstelių turėjo receptorius, reaguojančius į EBV užkrėstas ląsteles, o tik maždaug 4 procentai reagavo į gripo antigenus.
Cerebrospinaliniame (galvos ir nugaros smegenis gaubiančiame) skystyje EBV atpažįstančios T ląstelės sudarė net 47 procentus visų ištirtų ląstelių.
Naujausias UCSF tyrimas šias išvadas patvirtina ir pateikia daugiau detalių. Mokslininkai išanalizavo 13 IS sergančių pacientų ir 5 žmonių be IS (iš jų 2 sirgo kitais neurouždegiminiais sutrikimais) kraujo ir smegenų skysčio mėginius.
Nustatyta, kad IS sergančių pacientų smegenų skystyje žudikių T ląstelės, atpažįstančios EBV baltymus, buvo iki 100 kartų gausesnės nei kraujyje.
Toks ryškus skirtumas rodo, kad imuninė sistema reaguoja į pokytį – tikėtina, į centrinėje nervų sistemoje „prabudusį“ EBV, dėl kurio kyla pernelyg audringas imuninės sistemos atsakas.
Svarbu ir tai, kad daugumos IS pacientų smegenų skystyje aptikta EBV pėdsakų, o dalis viruso genų buvo aktyvūs. Vienas genas buvo aktyvus tik IS sergančių žmonių, bet ne tų, kurie taip pat nešiojo EBV, tačiau IS nesirgo.
„Didžioji viltis yra ta, kad jei pavyks sutrikdyti EBV veiklą, galėsime reikšmingai paveikti ne tik IS, bet ir kitus sutrikimus, pagerindami daugelio žmonių gyvenimo kokybę“, – teigia Sabatinas.
Šis itin paplitęs virusas ilgalaikėje perspektyvoje pasirodo esąs ypač klastingas. EBV suaktyvėjimas siejamas su vilklige, tam tikromis vėžio rūšimis, šizofrenija, ilgalaikiais COVID-19 padariniais, lėtinio nuovargio sindromu ir demencija.
Jei mokslininkams pavyks tiksliai išsiaiškinti, ką EBV daro žmogaus imuninei sistemai ir kaip šį poveikį sustabdyti, tai galėtų padėti gydyti daugybę ligų ir sutrikimų, ne vien išsėtinę sklerozę.
