Per daugiabučio gaisrą Pähkinärinte rajone vakar žuvo penki tos pačios šeimos nariai. Išgyveno tik kūdikis. Aukos rastos laiptinėje.
Butų gaisruose dažniausia mirties priežastis yra ne nudegimai, o apsinuodijimas smalkėmis ir kitais degimo metu susidarančiais dūmų bei dujų junginiais.
„Situacija vystosi labai greitai, o įkvėpus tirštų dūmų sąmonė prarandama žaibiškai“, – pasakoja greitosios medicinos pagalbos vyresnysis gydytojas, skubiosios medicinos docentas Markku Kuisma.
Specialistas šią situaciją komentuoja bendrais bruožais.
Gaisro metu gali susidaryti daugiau kaip 200 nuodingų junginių, iš kurių pavojingiausi – akroleinas, vandenilio cianidas ir anglies monoksidas.
Anglies monoksidas, dar vadinamas smalkėmis, susidaro vykstant netobulam degimo procesui. Iš oro jis lengvai patenka į kraują per plaučius. Kraujyje smalkės prie hemoglobino prisijungia daugiau kaip 200 kartų stipriau nei deguonis. Kadangi anglies monoksidas, skirtingai nei hemoglobinas, negali pernešti deguonies, organizmui ima jo trūkti.
Smalkės ypač lengvai pažeidžia centrinę nervų sistemą ir širdį, todėl ilgainiui pradeda slopti sąmonė. Kartu su kitomis gaisro dujomis jos sutrikdo ir ląstelių kvėpavimą.
„Gaisro metu išsiskiriančios dujos trukdo audinių aprūpinimui deguonimi, todėl žmogaus ląstelės nebegali jo naudoti energijai gaminti“, – aiškina Kuisma.
Didėjant sintetinių statybos ir apdailos medžiagų kiekiui, kurios degdamos išskiria ypač daug nuodingų dujų, apsinuodijimai gaisrų metu tapo sunkesni.
Markku Kuisma pabrėžia, kad vis dar paplitusios klaidingos nuostatos, kaip elgtis kilus gaisrui, ir jos gali būti lemtingos.
Tai nepadeda
Pasak Kuismos, tipiškas gaisro auka tampantis žmogus – tas, kurio bute dar nedega, tačiau, išgirdęs kaimyninio buto dūmų detektorių, apimtas panikos išeina į daugiabučio laiptinę, jau pilną dūmų. Tokiose situacijose viskas keičiasi akimirksniu.
„Laiptinėje, pilnoje dūmų, pakanka įkvėpti vos kelis kartus, ir sąmonė, tikėtina, bus prarasta maždaug per minutę. Tada žmogų dar galima išgelbėti, jei jis labai greitai išnešamas į gryną orą“, – sako medikas.
Jis pabrėžia, kad klaidinga manyti, jog užsidėjus ant nosies ir burnos drėgną rankšluostį ar kitą audinį dūmai nepateks į organizmą.
„Tokia priemonė sulaiko tik didesnes daleles, tačiau tikrai nesustabdo dujų patekimo į organizmą. Tam reikėtų dujokaukės“, – teigia Kuisma.
„Svarbiausia – pasilikti savo bute ir neiti į laiptinę.“
Taip pat nepadės judėjimas ropojant palei grindis, jei visa patalpa jau prisipildžiusi dūmų.
Situacija kitokia, jei dega jūsų bute. Tuomet būtina kuo greičiau išeiti ir, gyvenant daugiabutyje, būtinai uždaryti duris, kad dūmai nepatektų į laiptinę.
Per gaisrą Vantos Pähkinärinte rajone antradienį žuvo penki žmonės.
Išgyvenimo riba
Pasak Kuismos, gaisro metu egzistuoja savotiška riba, nuo kurios priklauso, ar žmogus išgyvens.
Jei nukentėjusįjį pavyksta greitai išnešti į lauką ir jis yra sąmoningas, dalis žmonių atgauna jėgas dar lauke, o vėliausiai – tuomet, kai greitosios medikai pradeda tiekti šimtaprocentinį deguonį.
„Jei paciento širdis spėja sustoti, tai yra negrįžtamas įvykis. Tada žmogaus nebeįmanoma išgelbėti net ir gydant“, – sako Kuisma.
Didžioji dalis per gaisrus žuvusių žmonių miršta dar įvykio vietoje.
Jei pacientas yra be sąmonės, o apsinuodijimas dūmų dujomis – ypač sunkus, prireikus gali būti svarstomas priešnuodžio nuo cianidinio apsinuodijimo skyrimas. Vis dėlto tai gana retai taikoma gydymo priemonė.
Beveik trečdaliu sunkių apsinuodijimų gaisro dujomis ir smalkėmis atvejų nustatomas ir apsinuodijimas cianidu.
Kitų pacientų sveikimo eigą, Kuismos teigimu, lemia apsinuodijimo sunkumas ir tai, ar žmogus serga kitomis ligomis, kurių būklę toks įvykis gali pabloginti.
Gaisro dujų prisisunkusio paciento gydymas – tai gyvybinių funkcijų palaikymas ir užtikrinimas. Pirmosiomis valandomis pagrindiniai iššūkiai susiję su plaučių pažeidimu ir širdies veiklos palaikymu. Sunkesniais atvejais kvėpavimas palaikomas dirbtine plaučių ventiliacija.
Jei vežant į ligoninę pacientas išlieka sąmoningas, dažniausiai jis gana greitai išleidžiamas namo.
„Didžioji dalis į ligoninę sąmoningi pristatytų pacientų pasveiksta gerai. Vis dėlto jiems gali išlikti vėlyvų neurologinių pasekmių, tokių kaip galvos skausmas, svaigulys ar dėmesio sutrikimai“, – pažymi Kuisma.

