Daugelis sodininkų susiduria su situacija, kai vaismedžiai pavasarį gausiai žydi, tačiau vaisių užsimezga labai mažai. Atrodo, kad sodas turėtų lūžti nuo derliaus, bet galiausiai surinktų vaisių vos pakanka keliems kompotams. Dažniausiai tokios problemos priežastis – netinkamu laiku suteiktos maisto medžiagos.
Vaismedžiai po žiemos vegetaciją pradeda labai anksti. Jeigu tuo metu dirvoje trūksta svarbiausių maistinių elementų, augalas paprasčiausiai neturi pakankamai energijos vaisių užuomazgoms formuoti. Dėl to dalis žiedų nubyrėja, o likę vaisiai užauga smulkesni.
Nemaža dalis sodininkų vaismedžius pradeda tręšti tik gegužę. Tačiau kaulavaisiniai medžiai – vyšnios, slyvos ar abrikosai – aktyviai pradeda augti iškart nutirpus sniegui. Jei kovą ar ankstyvą balandį jie negauna reikalingų maisto medžiagų, žydėjimas būna silpnesnis, o vaisių užuomazgos dažnai nubyrėja.
Kai ši klaida pastebima vėliau, neretai jau būna per vėlu. Gegužę atliktas papildomas tręšimas paprastai nebeatkuria prarastų užuomazgų, todėl ant šakų lieka tik pavieniai vaisiai. Dėl šios priežasties ypač svarbu vaismedžius pamaitinti dar ankstyvą pavasarį.
Norint sustiprinti medžių augimą ir padidinti derlių, verta rinktis tinkamą maisto medžiagų derinį. Kompleksinis tręšimas leidžia vienu metu aprūpinti augalus keliomis svarbiausiomis medžiagomis, sustiprinti šaknų sistemą ir sudaryti geresnes sąlygas vaisiams vystytis.
Vienas paprastų ir dažnai naudojamų mišinių gaminamas iš kompleksinių mineralinių trąšų, kiaušinių lukštų ir sodo diatomito. Mineralinės trąšos aprūpina medį azotu, fosforu ir kaliu – trimis pagrindiniais elementais, būtinais augimui ir vaisių formavimuisi.
Kiaušinių lukštai praturtina dirvą kalciu. Šis elementas padeda stiprinti augalo audinius ir gali sumažinti vaisių užuomazgų byrėjimą. Be to, kalcis prisideda prie geresnės dirvos struktūros ir palaiko sveiką šaknų sistemos veiklą.
Sodo diatomitas taip pat gerina dirvožemį. Jis padeda išlaikyti drėgmę, gerina aeraciją ir gali apsaugoti šaknis nuo kai kurių kenkėjų. Naudojamas kartu su kitomis medžiagomis, diatomitas sustiprina bendrą tręšimo poveikį.
Tokį mišinį paruošti nesudėtinga. Visus komponentus reikia kruopščiai sumaišyti didesnėje talpoje, kad jie tolygiai pasiskirstytų. Paruoštą mišinį paskleiskite aplink medį palei lajos projekciją, t. y. per visą apskritimą po šakomis.
Tuomet trąšas reikėtų lengvai įterpti į dirvą, pavyzdžiui, grėbliu ar kapliu. Taip maisto medžiagos greičiau pasieks šaknis ir bus efektyviau įsisavinamos.
Jauniems vaismedžiams (iki penkerių metų) paprastai pakanka maždaug dviejų stiklinių tokio mišinio. Suaugusiems medžiams rekomenduojama naudoti apie tris–keturias stiklines.
Jeigu dirva jau sausa, po tręšimo medžius verta gausiai palaistyti. Dažniausiai rekomenduojama išpilti bent du–tris kibirus vandens. Drėgmė padeda maisto medžiagoms ištirpti ir lengviau pasiekti šaknų sistemą.
Laiku ir tinkamai patręšti vaismedžiai dažniausiai žydi gausiau, o užuomazgos geriau išsilaiko ant šakų. Dėl to derlius būna didesnis, o vaisiai užauga stambesni ir saldesni. Ankstyvas pavasarinis tręšimas gali tapti vienu svarbiausių žingsnių siekiant gausaus sodo derliaus.
