Australijoje miręs paauglys, stovyklos metu suvalgęs jautienos dešrelių, pripažintas pirmąja šalyje mirties nuo erkės įkandimo sukeltos mėsos alergijos auka.
Naujojo Pietų Velso pavaduojanti valstijos koronerė Carmel Forbes nustatė, kad Jeremy Webb 2022 m. mirė dėl anafilaksinės reakcijos, kuri sukėlė itin stiprų astmos priepuolį.
Šis atvejis – vos antrasis pasaulyje patvirtintas mirtinas vadinamosios žinduolių mėsos alergijos atvejis. Pirmasis užregistruotas 2024 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Toliau paaiškinama, kaip erkės įkandimas gali sukelti alergiją mėsai.
Kaip erkės gali tai sukelti?
Australijoje žinduolių mėsos alergiją dažniausiai sukelia rytinės paralyžinės erkės (Ixodes holocyclus) įkandimas.
Erkės seilėse natūraliai aptinkama cukraus molekulė alfa-galas (angl. alpha-gal), dar vadinama galaktozė-α-1,3-galaktoze. Žmogaus organizme šios molekulės paprastai nebūna.
Erkei įkandus, alfa-galas patenka į kraują ir daliai žmonių sužadina antikūnų, susijusių su alerginėmis reakcijomis (IgE), gamybą. Taip organizmas tampa „jautrus“ šiam dirgikliui, nors iš karto reakcija nebūtinai pasireiškia.
Vėliau, suvalgius produktų, kuriuose yra alfa-galo (raudonos mėsos, kai kurių želatinos turinčių saldumynų ar tam tikrų vaistų), po kelių valandų gali prasidėti alerginė reakcija.
Jos požymiai gali būti įvairūs: nuo odos bėrimų, dilgėlinės, pilvo skausmų ar viduriavimo iki sunkių anafilaksinių reakcijų, paveikiančių kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemas.
Kas patenka į rizikos grupę? Ar atvejų daugėja?
Nors naujausias Australijos atvejis susijęs su paaugliu, žinduolių mėsos alergija dažniau diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms.
Neseniai baigtame tyrime (kurio rezultatai artimiausiu metu bus teikiami publikavimui) nustatyta, kad ši alergija dažniausiai pasitaiko 45–75 metų australams.
Padidėjusi rizika nustatyta moterims – jos sudaro apie 60% visų atvejų, tačiau priežastys kol kas neaiškios.
Išanalizavus 11 metų (iki 2025 m.) duomenis paaiškėjo, kad kasmetinių atvejų skaičius iki 2020 m. buvo gana stabilus, tačiau vėliau pradėjo sparčiai augti – vidutiniškai po 22% kasmet.
2024 m. visoje šalyje 787 žmonėms nustatyti alfa-galo antikūnai.
Manoma, kad apie 90% šio augimo lemia didesnis informuotumas ir dažnesni tyrimai dėl žinduolių mėsos alergijos. Tik apie 10% atvejų didėjimo siejama su realiu ligos paplitimo augimu.
Tikslios priežastys nėra aiškios. Viena hipotezė siejama su keliais metais švelniomis vasaromis ir drėgnomis žiemomis, sudariusiomis palankesnes sąlygas erkėms daugintis. Kita – su didėjančiu žmonių skaičiumi, gyvenančiu miškuose ar miesto pakraščiuose, kur kontaktai su erkėmis dažnesni.
Atvejų užfiksuota visose Australijos valstijose ir teritorijose, tačiau net 96% jų nustatyta rytinės pakrantės regionuose, kuriuose paplitusi Ixodes holocyclus erkė.
Ypač išryškėjo kelios didelės rizikos teritorijos: pietryčių Kvinslando ir šiaurės Naujojo Pietų Velso aukštumos, Šiaurės Sidnėjaus paplūdimių regionas bei Naujojo Pietų Velso pietinė pakrantė. Šiose vietovėse fiksuojama neproporcingai daug alergijos atvejų.
Ne tik alergija
Alfa-galo poveikis gali neapsiriboti vien alerginėmis reakcijomis, pasireiškiančiomis suvalgius mėsos.
Mokslininkų grupė tiria galimas sąsajas tarp alfa-galo ir širdies bei kraujagyslių ligų.
Kartu su Australijos Raudonojo Kryžiaus kraujo tarnyba analizuojami 5 000 kraujo donorų mėginiai, įskaitant ir didžiausios rizikos regionų gyventojų mėginius. Siekiama išsiaiškinti, ar erkės įkandimo metu į organizmą patekęs alfa-galas ilgainiui gali padidinti kai kurių žmonių riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Hipotezė tokia: alfa-galas gali skatinti nedidelį, bet nuolatinį širdies vainikinių arterijų aterosklerozinių plokštelių uždegimą. Manoma, kad tai gali prisidėti prie koronarinės širdies ligos progresavimo.
Vis dėlto šių mėginių analizė dar tik pradedama, todėl kol kas kalbama tik apie pirmines prielaidas.
Geriausia – prevencija
Šiuo metu vaistų, galinčių išgydyti žinduolių mėsos alergiją, nėra. Todėl svarbiausia – saugotis erkės įkandimo. Vaikštant ar dirbant vietovėse, kur gali būti erkių, rekomenduojama dėvėti ilgas kelnes ir marškinius ilgomis rankovėmis, kelnių klešnes susikišti į ilgas kojines, užsidėti plačiabrylę skrybėlę, rinktis šviesius drabužius (kad erkės būtų lengviau pastebimos) ir naudoti vabzdžius atbaidančias priemones, ypač turinčias DEET.
Jei erkė vis dėlto įkando, nereikėtų jos šalinti buitinėmis žnyplėmis ar pincetu. Rekomenduojama naudoti specialias erkėms šalinti skirtas priemones ir laikytis saugaus pašalinimo instrukcijų.
