Daugelis kačių šeimininkų yra patyrę situaciją, kai vos tik galva paliečia pagalvę, augintinis staiga nusprendžia pradėti naktinį bėgimą ar „medžioklę“ ant antklodės krašto. Tokiais momentais gali pasirodyti, kad katei visiškai nesvarbu, ar žmogus miega, ar dar nemiega.
Vis dėlto stebėjimai rodo priešingai: katės gana gerai jaučia mūsų būseną ir reaguoja į miego pokyčius. Jos geba pastebėti net subtilius fiziologinius signalus, kurių pats žmogus dažniausiai neįsisąmonina.
Vienas pirmųjų katei pastebimų ženklų – pasikeitęs kvėpavimo ritmas. Užmigus kvėpavimas tampa gilesnis, lėtesnis ir tolygesnis. Kadangi kačių klausa gerokai jautresnė nei žmogaus, šiuos pokyčius jos užfiksuoja labai greitai.
Katės girdi ir daug aukštesnio dažnio garsus nei žmonės. Dėl to jos gali pastebėti net menkiausius kvėpavimo ar judesių pokyčius, kurie išduoda, kad šeimininkas jau perėjo į poilsio būseną.
Be klausos, katės itin jautriai reaguoja ir į vibracijas. Jos gali jausti subtilius kūno krustelėjimus ar aplinkos pokyčius, atsirandančius žmogui užmiegant.
Kai kambaryje įsivyrauja tyla ir dingsta įprasti foniniai garsai – žingsniai, pokalbiai ar klaviatūros spragtelėjimai – katė tai taip pat suvokia kaip aiškų signalą. Gyvūnui tai reiškia, kad prasidėjo ramybės metas.
Daugelis kačių į lovą ateina tik tada, kai šeimininkas jau giliai miega. Toks elgesys dažniausiai nėra atsitiktinis – jis siejamas su natūraliais instinktais, kurie išlieka net namuose gyvenančioms katėms.
Vienas svarbiausių motyvų yra šiluma. Žmogaus kūnas skleidžia daug šilumos, todėl katei tai patraukli vieta poilsiui, ypač vėsesnėje patalpoje.
Kitas reikšmingas veiksnys – saugumo jausmas. Miegantis žmogus beveik nejuda, tad katei tai reiškia stabilią, nuspėjamą aplinką, kurioje lengviau atsipalaiduoti.
Didelę reikšmę turi ir emocinis ryšys su šeimininku. Jei katė yra prisirišusi, ji dažnai nori būti šalia būtent tada, kai abu ilsisi ir aplinka būna rami.
Įdomu ir tai, kad ilgiau su tais pačiais žmonėmis gyvenančios katės neretai prisitaiko prie šeimininko dienos ritmo. Nors iš prigimties jos linkusios būti aktyvesnės naktį, daugelis išmoksta elgtis ramiau ar net užmigti panašiu metu kaip žmogus.
Jei katė ima triukšmauti būtent tuo metu, kai bandote užmigti, tai nebūtinai reiškia, kad ji nesupranta jūsų būsenos. Kartais taip ji tiesiog bando atkreipti dėmesį dar prieš jums užmiegant.
Kita vertus, kai kurios katės ramų kvėpavimą ar net lengvą knarkimą gali suvokti kaip saugumo ženklą. Toks fonas joms būna raminantis ir padeda pačioms atsipalaiduoti.
Mokslininkai kol kas neturi aiškių įrodymų, kad katės galėtų „analizuoti“ mūsų sapnus. Tačiau jų jautrumas kūno kalbai, garsams ir fiziologiniams signalams yra gerai žinomas.
Dėl šios priežasties daugelis kačių mėgsta miegoti prie lovos galo arba šalia pagalvės. Taip jos išlieka arti šeimininko, gali stebėti aplinką ir kartu mėgautis bendru poilsiu.
