Naujo tipo ląstelinė imunoterapija rodo daug žadančius rezultatus: ji gali ne tik užkirsti kelią Alzheimerio ligai būdingų apnašų susidarymui smegenyse, bet ir reikšmingai sumažinti jau susiformavusių sankaupų kiekį net pažengusiose ligos stadijose.
Vašingtono universiteto mokslininkai, atlikdami tyrimus su pelėmis, sukūrė specialiai modifikuotą virusą. Jis genetiškai pakeičia tam tikras smegenų ląsteles ir paverčia jas savotiškomis „super valytojomis“, kurios intensyviai šalina kenksmingus baltymus iš smegenų audinio.
Tyrimo autoriai nustatė, kad vienkartinė šios genų terapijos injekcija, suleista dar prieš susiformuojant amiloido apnašoms, veiksmingai sustabdė jų atsiradimą. Net ir toms pelėms, kurių smegenyse apnašos jau buvo susidariusios, viena injekcija siejosi su maždaug 50 proc. apnašų sumažėjimu.
Šis metodas paremtas onkologijoje taikoma chimerinių antigenų receptorių (CAR) T ląstelių terapija. Joje imuninės sistemos T ląstelės genetiškai modifikuojamos taip, kad atpažintų ir naikintų vėžines ląsteles. Naujausiame tyrime panašus principas pritaikytas smegenų ląstelėms.
Mokslininkai sutelkė dėmesį į žvaigždiškos formos smegenų ląsteles – astrocitus. Jie buvo genetiškai pakeisti taip, kad galėtų atpažinti ir šalinti amiloido beta baltymus, siejamus su kognityviniu nuosmukiu ir Alzheimerio liga.
„Tai pirmasis sėkmingas bandymas genetiškai modifikuoti astrocitus taip, kad jie kryptingai taikytųsi į amiloido beta apnašas ir jas šalintų Alzheimerio liga sergančių pelių smegenyse“, – teigia tyrimo vadovas, patologas Marco Colonna.
„Nors dar reikia daug darbo optimizuojant šį metodą ir vertinant galimą šalutinį poveikį, rezultatai atveria labai įdomią galimybę paversti CAR astrocitus imunoterapija, skirta neurodegeneracinėms ligoms ir net smegenų navikams gydyti“, – priduria jis.
Nors Alzheimerio liga vis dar laikoma neišgydoma, žinoma, kad jos eigą galima sulėtinti, ypač ankstyvose stadijose. Tam svarbi visavertė mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas – naudos gali suteikti net ir santykinai nedidelis judėjimo kiekis, pavyzdžiui, apie 5 000 žingsnių per dieną.
Pastaraisiais metais atsirado ir naujų vaistų, galinčių lėtinti Alzheimerio ligos progresavimą. Tarp jų – monokloniniai antikūnai, tokie kaip lekanemabas ir donanemabas, kurie taikosi į amiloido beta baltymus, besikaupiančius pacientų smegenyse.
Vis dėlto, nepaisant žadančio veiksmingumo, šie vaistai turi reikšmingų trūkumų: dažnai reikalingos didelės dozės ir reguliarios infuzijos, be to, išlieka rizika patirti su amiloido sankaupomis susijusius smegenų vaizdinimo pokyčius.
Naujajame tyrime aprašyta ląstelinės imunoterapijos forma potencialiai galėtų padidinti antiamiloidinių gydymų efektyvumą ir sumažinti gydymo procedūrų dažnį.
Colonna su kolegomis sukūrė būdą, kaip „pakviesti“ astrocitus tapti specializuotais amiloido „medžiotojais“. Pirmasis autorius Yun Chen suprojektavo genų terapiją, kuri kryptingai veikia būtent astrocitus.
CAR receptorių koduojantis genas buvo įkeltas į nepavojingą virusą, kuris suleidžiamas pelėms. Užkrėtęs astrocitus, virusas perduoda šį geną ir taip perprogramuoja ląsteles.
Įprastai astrocitai atlieka daug svarbių funkcijų smegenyse, įskaitant ir „tvarkdarių“ vaidmenį. Naujoji technologija leidžia sutelkti jų gebėjimus ir kryptingai nukreipti juos prieš amiloido beta baltymus.
Gavę naują „užduotį“, astrocitai tampa itin nukreipti į amiloido beta apnašų šalinimą ir tai daro labai efektyviai.
Tyrimui buvo naudojamos genetiškai modifikuotos pelės, turinčios polinkį kaupti amiloido beta baltymus. Jos suskirstytos į dvi grupes: jaunas peles, kurioms apnašos dar nebuvo susiformavusios, ir vyresnes peles, kurių smegenyse apnašos jau buvo atsiradusios.
Abiem grupėms suleistos viruso dalelės, pernešančios CAR geno informaciją, o rezultatai įvertinti po trijų mėnesių.
Paprastai šešių mėnesių amžiaus pelės, turinčios polinkį kaupti amiloidą, smegenyse jau turi gausias apnašų sankaupas. Tačiau pelės, kurios jaunystėje gavo naująjį gydymą, šio amžiaus sulaukė be jokių apnašų.
Terapijos nauda pasireiškė ir vyresnėms pelėms, kurių liga jau buvo pažengusi. Pelės, šešių mėnesių amžiaus gavusios genų terapiją, po trijų mėnesių turėjo maždaug perpus mažiau amiloido apnašų nei kontrolinės pelės, kurioms buvo suleistas virusas be CAR geno.
„Kaip ir gydant antikūnų preparatais, ši naujoji CAR astrocitų imunoterapija veiksmingiausia, kai taikoma ankstyvose ligos stadijose“, – teigia bendraautoris, neurobiologas David Holtzman.
„Tačiau ją išskiria tai, kad vienkartinė injekcija pelių smegenyse reikšmingai sumažino kenksmingų baltymų kiekį – būtent čia ir slypi potenciali nauda klinikinei praktikai“, – pabrėžia jis.
Tyrimo autoriai pažymi, kad prieš pradedant bandymus su žmonėmis būtina atlikti daugiau tyrimų, patobulinti metodą ir įsitikinti jo saugumu. Vis dėlto šis darbas rodo, jog ateityje tai gali tapti nauju galingu įrankiu kovoje su Alzheimerio liga, o pats principas, tikėtina, galėtų būti pritaikytas ir kitoms grėsmėms, pavyzdžiui, smegenų navikams.
