Didesnės šildymo sąskaitos daugiabučiuose: sužinokite, kada balkonas įtraukiamas į mokamą plotą

Daugiabučių namų gyventojams neretai kyla klausimų, ar šildymo sąskaitos apskaičiuojamos teisingai. Ypač daug neaiškumų atsiranda tuomet, kai bute yra lodžija ar balkonas: žmonės svarsto, ar už šias erdves taip pat reikia mokėti šildymo mokestį.

Teisės aktuose nustatyta, kokia patalpų dalis įtraukiama į šildymo sąskaitą. Paprastai mokestis skaičiuojamas už tą plotą, kuris yra tiesiogiai šildomas. Todėl esminiai kriterijai – ar patalpoje veikia šildymo sistema ir ar ji laikoma vidaus erdve.

Socialiniuose tinkluose viena moteris pasiteiravo, ar šildymo sąskaita gali būti didesnė vien dėl to, kad bute yra balkonas. Ji nurodė, jog balkonas nėra įstiklintas ir nėra šildomas. Atsakydama į klausimą, ekspertė paaiškino, kaip tokiais atvejais paprastai skaičiuojami mokesčiai.

Jeigu bute yra paprasta, neįstiklinta ir neapšiltinta lodžija, jos plotas dažniausiai neįtraukiamas į šildymo sąskaitą. Tokia erdvė laikoma išorine, nes joje nėra radiatorių, o oras laisvai patenka iš lauko.

Dėl šios priežasties šildymo mokestis paprastai skaičiuojamas tik už buto vidaus patalpas – kambarius, virtuvę ir kitas erdves, kurias realiai šildo pastato šildymo sistema.

Situacija gali pasikeisti, jei lodžija yra įstiklinta arba apšiltinta. Tokiu atveju ji tampa labiau apsaugota nuo lauko temperatūros ir gali turėti įtakos bendram pastato šilumos balansui.

Jeigu pertvarka atlikta teisėtai ir suderinta su atsakingomis institucijomis, namo administratorius gali pakeisti šildymo mokesčio skaičiavimo tvarką, nes pasikeičia patalpų naudojimo sąlygos.

Kai kuriais atvejais už įstiklintą lodžiją taikomas dalinis mokestis. Tuomet dažnai nustatomas specialus koeficientas, pagal kurį į šildymo sąskaitą įtraukiama tik dalis šios erdvės ploto.

Taip pripažįstama, kad lodžija nėra visiškai gyvenamoji patalpa, tačiau ji jau nėra ir visiškai atvira lauko erdvė. Dėl įstiklinimo ji gali sulaikyti dalį šilumos ir keisti pastato šilumos nuostolius.

Kai kuriuose miestuose ar savivaldybėse gali galioti papildomi reikalavimai, ypač senesniems daugiabučiams. Tokiais atvejais būna parengti projektiniai sprendiniai, nustatantys, kaip leidžiama įstiklinti lodžijas.

Šie sprendiniai padeda išsaugoti pastato architektūrinį vaizdą ir užtikrina, kad visi gyventojai laikytųsi vienodų taisyklių. Jei gyventojas laikosi nustatytų reikalavimų ir turi reikiamus dokumentus, šildymo mokestis dažniausiai skaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą.

Vis dėlto kartais lodžijos įstiklinamos savavališkai, be leidimų ar suderinimų, ir tokios pertvarkos gali būti laikomos statybos reikalavimų pažeidimu.

Jeigu paaiškėja, kad lodžija pertvarkyta neteisėtai, pastato administratorius gali taikyti kitokią šildymo mokesčio skaičiavimo tvarką. Kai kuriais atvejais gali būti priskaičiuojamas pilnas mokestis už visą šios erdvės plotą.

Toks sprendimas grindžiamas tuo, kad faktiškai lodžija pradeda veikti kaip buto vidaus dalis. Net jei joje nėra radiatoriaus, ji vis tiek netiesiogiai „naudojasi“ bendru pastato šildymu.

Dar labiau situacija keičiasi tuomet, kai lodžija visiškai sujungiama su kambariu. Kartais gyventojai pašalina langus ir duris, o lodžijos erdvę prijungia prie gyvenamosios patalpos.

Jeigu tokia pertvarka oficialiai patvirtinama ir įregistruojama, pasikeičia ir buto plotas – buvusi lodžija pripažįstama pilnaverte gyvenamąja erdve.

Tokiu atveju už šį plotą šildymo mokestis skaičiuojamas taip pat, kaip ir už kitus kambarius. Tai reiškia, kad mokama pilna kaina už visus naujai atsiradusius kvadratinius metrus.