Šešios dešimtys Lietuvos žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos antradienį kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę dėl LRT įstatymo pataisų. Politikai raginami nebalsuoti už esą grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.
Kreipimesi, kuriuo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino Žurnalistų profesionalų asociacija, rašoma, kad naujos LRT įstatymo pataisos yra žalingos, kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui ir netgi sudaro prielaidas politiniam kišimuisi į žiniasklaidos kuriamą turinį bei redakcinę politiką.
Pažymima, kad įstatymo projekto pateikimas, nepaisant kritiško Seimo teisininkų įvertinimo dėl prieštaravimo Europos žiniasklaidos laisvės aktui ir neatitikimo Venecijos komisijos rekomendacijoms, numatytas jau šį ketvirtadienį.
„Dabar Seimo narių siūlomame projekte išlieka dalis tų pačių nuostatų dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo. Seimo teisininkai jau įvertino, kad atleidimo pagrindai yra per daug abstraktūs, todėl gali neatitikti Europos žiniasklaidos laisvės akto“, – nurodoma žurnalistų kreipimesi.
Taip pat jame pažymima, kad LRT įstatymo projektas neatitinka Venecijos komisijos pateiktų rekomendacijų.
„Komisija rekomenduoja, kad tuo atveju, jei LRT tarybos balsavimas atleidžiant direktorių būtų slaptas, direktorius turėtų teisę susipažinti su išsamiais LRT tarybos diskusijų protokolais (įstatyme to nėra numatyta). Komisija rekomenduoja nustatyti aiškias direktoriaus atleidimo priežastis (dabar siūlomi atleidimo pagrindai vis dar neatitinka žiniasklaidos laisvės akto, tą konstatavo ir Seimo teisininkai). Komisija nurodo, kad bet kokie įstatymo pokyčiai turi įsigalioti tik naujam direktoriui, paskirtam jau po įstatymo šio priėmimo (įstatyme yra priešingai, nauja direktoriaus atleidimo tvarka įsigalios nieko nelaukiant iškart po įstatymo paskelbimo, kas apskritai yra labai neįprasta)“, – dėstoma rašte politikams.
Taip pat žurnalistų bendruomenei didelį nerimą kelia įstatymo projekte siūloma nuostata, kad „asmenys, kurie valdo kitas žiniasklaidos priemones ir (ar) yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT Tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas.“
„Tokia nuostata, politikų nustatoma įstatymo lygmeniu, gali lemti politinį kišimąsi į žiniasklaidos priemonės turinį, redakcinę politiką bei tai, kokie vedėjai ir žurnalistai bus matomi visuomeninio transliuotojo eteryje. Visa tai yra niekaip nesuderinama su visose demokratinėse valstybėse saugomais pamatiniais žiniasklaidos laisvės principais“, – sakoma žurnalistų kreipimesi.
Jame pažymima, kad kyla klausimų ir dėl naujų institucijų, kurios siūlomos įtraukti į įstatymą kaip deleguojančios atstovus į LRT tarybą.
„Raginame ketvirtadienį parlamente nebalsuoti už tokias pataisas pateikimo metu. Jeigu matote poreikį keisti visuomeninio transliuotojo valdyseną, raginame projektą tobulinti ir pateikti Seimui tik tuomet, kai jis nekels tiesioginės grėsmės žiniasklaidos laisvei ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui. Taip pat raginame projektą teikti tik sulaukus naujų Venecijos komisijos, kuri skubos tvarka vertins šį įstatymo projektą, išvadų“, – sakoma kreipimesi.
Dėl projekto sutarė darbo grupė
Kaip skelbė ELTA, po kelis mėnesius rengtų posėdžių Seimo darbo grupė sutarė dėl naujo LRT įstatymo projekto. Joje dirbę parlamentarai parengė projektą, kuriame numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, keistųsi Tarybos sudėtis bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Siūlomose pataisose nurodoma, kad LRT taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų. Kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas. Šį įstatymo projektą Seimui planuojama teikti pavasario sesijoje.
Praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, pozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Sausį su Venecijos komisija buvo susitikę tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai. Komisijos atstovai domėjosi anksčiau parlamentarų svarstytomis iniciatyvomis: tiek planais keisti generalinės direktorės atleidimo iš pareigų tvarką, tiek Seime taikytą skubą priimant įstatymo pakeitimą dėl lengvesnio vadovo atleidimo, tiek LRT finansavimo modeliu.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
