Astrofizikai pristatė netikėtą Visatos pabaigos modelį: procesas truktų neįsivaizduojamai ilgai

Astrofizikai vis daugiau dėmesio skiria ne tik Visatos pradžiai, bet ir jos tolimoje ateityje laukiančiam likimui. Naujausia mokslininkų pasiūlyta hipotezė piešia ne dramatiško sprogimo ar staigaus žlugimo, o labai lėto ir tyliai vykstančio Visatos išnykimo scenarijų.

Mokslininkai pristatė naują Visatos evoliucijos pabaigos modelį. Pagal šią hipotezę Visata baigsis ne staigiu kataklizmu, o itin ilgu ir laipsnišku kosminių objektų masės nykimo procesu.

Tyrimą parengė astrofizikas Heino Falcke, kvantinis fizikas Michaelas Vondrakas ir matematikas Walteris van Suijlekomas. Jie daro prielaidą, kad mechanizmai, panašūs į Hawkingo spinduliavimą, gali veikti ne tik prie juodųjų skylių, bet ir baltosiose nykštukėse bei neutroninėse žvaigždėse. Jei ši teorija teisinga, bet koks itin tankus objektas, turintis stiprų gravitacinį lauką, laikui bėgant pamažu prarastų masę.

Autorių skaičiavimais, viršutinė galima Visatos egzistavimo trukmės riba siektų maždaug 10⁷⁸ metų. Tai gerokai mažiau nei ankstesnės prognozės, pagal kurias Visata galėtų išlikti apie 10¹¹⁰⁰ metų. Baltosios nykštukės arba supermasyvios juodosios skylės, anot modelio, galėtų išlikti beveik iki šios ribos, o neutroninės žvaigždės ir žvaigždinės masės juodosios skylės išnyktų anksčiau – maždaug po 10⁶⁷ metų.

Modelyje įvertinami gravitacinio kreivumo sukelti kvantiniai procesai ir dalelių porų susidarymas stipriuose gravitaciniuose laukuose. Baltosiose nykštukėse ir neutroninėse žvaigždėse tai pasireikštų kaip paviršinis dalelių išspinduliavimas, o juodosios skylės dalį šio spinduliavimo vėl sugertų, todėl jų gyvavimo trukmė dar labiau pailgėtų.

Taigi itin ilguose laiko tarpsniuose, apimančiuose dešimtis dydžio eilių, pernelyg tankūs kosminiai objektai pamažu netektų masės dėl kvantinių procesų. Pagal šią hipotezę Visatos evoliucijos pabaiga būtų ne sprogstama ir audringa, o lėta, tyli ir nuosekli.

Taip pat primenama, kad kaimyninėje galaktikoje nustatyta: žvaigždė, kuri yra maždaug 1540 kartų didesnė už Saulę, perėjo į geltonojo hipermilžino fazę. Tai gali būti būsimo supernovos sprogimo arba žvaigždės kolapso į juodąją skylę pirmtakas.