Seimui pernai rudenį nepritarus liberalo Simono Kairio siūlymui atleisti dvarus nuo nekilnojamojo turto mokesčio, prasidėsiančioje parlamento pavasario sesijoje jis vėl teiks patobulintas tai numatančias įstatymo pataisas.
S. Kairys siūlys mokestinę lengvatą taikyti tų paveldo objektų valdytojams, savininkams – tiek privatiems, tiek juridiniams asmenims, kurie vykdo ten kultūrines veiklas, yra atviri visuomenei ir yra sudarę saugojimo sutartį su Kultūros paveldo departamentu (KPD).
„Atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio vyktų pagal gan griežtas taisykles. Čia neužtenka tik pradėti tvarkyti objektą, jis turi būti jau atviras visuomenei. Manau, kad tai būtų puikus saugiklis. Iš esmės kviečiu padėti visiems tiems pastatų valdytojams, kurie ne šiaip juos įsigijo, turi ir nežino ką daryti, bet tiems, kurie atkūrinėja paveldo objektą, vykdo kultūrines veiklas ir yra sudarę su KPD saugojimo sutartį“, – Eltai projektą komentavo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas S. Kairys.
Jis nesutinka su kartais pasigirstančia kritika, kad norima atleisti nuo mokesčio turtingus dvarininkus.
„Dažnas įsivaizduoja, kad žmogus, pavyzdžiui, turintis dvarą yra kažkoks dvaro ponas. Ne! Jeigu jis įsigijo dvarą, tas dvaras iš esmės tampa jo gyvenimu ir tikrai ten ne viskas yra rožėmis klota. Pasakyčiau taip: turi dvarą, turi didžiulę problemą, ir jam tu turi paskirti kone visą savo gyvenimą, kad jį atkurtum, išlaikytum”, – sakė S. Kairys.
Jis pastebi, kad valdančioji dauguma deklaravo, kad rūpinsis paveldu. Tačiau biudžetai tam, taip pat ir paveldosaugos programai, iš kurios daugybė paveldo projektų gauna finansavimą, esą „nukarpyti“, kai kurie svarbūs projektai padedami į stalčių.
„Jeigu nesugebame rasti biudžete daugiau pinigų, kad padėtume paveldo tvarkybai, jeigu nesugebame priimti sprendimų, kurie paveldo situaciją gerintų, tai bent jau padėkime tokių objektų savininkams ir pirmiausia tiems, kurie jau tvarko paveldo objektus, pavyzdžiui, dvarus. Manau, kad valstybė tikrai turėtų padėti tiems savininkams, kurie turi veikiančius objektus, ten vysto kultūrines veiklas, yra atviri visuomenei. Mano galva – tai yra tai, ką valstybė gali ir privalo padaryti“, – teigė S. Kairys.
Beje, kaip jis pastebi, ir dabar savivaldybės gali priimti sprendimus ir tokiems objektams nustatyti minimalų nekilnojamo turto mokestį.
„Bet turint visą analizę matosi, kad praktiškai nėra savivaldybių, kurios tiems paveldo objektų vystytojams kažkaip padėtų. Čia, matyt, reikia valstybės įsikišimo“, – mano S. Kairys.
Jei Seimas pritartų, atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio būtų fiziniai ir juridiniai asmenys – visi tie, kas moka nekilnojamo turto mokestį.
S. Kairys tikisi, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms, kurias jis ketina pateikti Seimo pavasario sesijoje, parlamentarai pritars.
ELTA primena, kad pernai spalio mėnesį už šią iniciatyvą po pateikimo balsavo 36, prieš – 10, susilaikė 35 parlamentarai. Tačiau, nepaisant nepalankaus balsavimo, projektas nebuvo atmestas, jis grąžintas tobulinti.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
