Ketvirtadienį Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų pasiekti naujasis, praėjusį mėnesį įregistruotas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projektas, kuriame numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Pataisose nurodoma, kad LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Taip pat numatyta, jog atsirastų ir Tarybą aptarnaujantis Tarybos biuras, kuris padėtų užtikrinti sklandų darbą. Pastarasis turėtų techniškai aptarnauti Tarybą.
Atsirastų LRT valdyba
Seimui teikiamame projekte numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba. Į ją penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba.
LRT valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas dėl netinkamo pareigų vykdymo
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų. Tiesa, LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti: atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Be to, siūloma, kad generalinio direktoriaus pareigas asmuo galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Kaip skelbta, dėl parengtų LRT įstatymo pataisų antradienį apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę. Politikai raginami nebalsuoti už esą grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.
Kreipimesi, kuriuo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino Žurnalistų profesionalų asociacija, rašoma, kad naujos LRT įstatymo pataisos yra žalingos, kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui ir netgi sudaro prielaidas politiniam kišimuisi į žiniasklaidos kuriamą turinį bei redakcinę politiką.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, pozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
