Seimo darbo grupės parengtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos gali susilpninti visuomeninį transliuotoją, teigia buvęs šios grupės narys liberalas Simonas Kairys.
Politiko vertinimu, parengti siūlymai neatitinka anksčiau socialdemokratų duotų pažadų dėl projekto derinimo su tarptautinėmis institucijomis.
„Venecijos komisijai besilankant buvo pažadas, kad neteiks Seimui projekto ir lauks Venecijos komisijos išvadų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Kairys.
Liberalas taip pat kritikavo siūlomus pakeitimus dėl LRT vadovo atleidimo. Jo teigimu, projekte numatyta galimybė atleisti generalinį direktorių, jei šis nevykdytų funkcijų, tačiau tokia formuluotė, pasak S. Kairio, gali būti interpretuojama per plačiai.
„Padėtis tikrai bus blogesnė. Yra numatoma, pavyzdžiui, kad daugiausia diskusijų keliančiam punktui dėl generalinės direktorės atleidimo, iš esmės yra įrašyta sąlyga, kad galės atleisti, jei nevykdys funkcijų. (…) O Europos žiniasklaidos laisvės aktas tuo tarpu kalba, kad tai turi būti reti, išimtiniai atvejai, aiškūs kriterijai, aiški apskundimo tvarka“, – tvirtino parlamentaras.
S. Kairys taip pat atkreipė dėmesį į siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą. Anot jo, pokyčiai viešajame sektoriuje neturėtų įsigalioti kadencijų viduryje.
„Bet kokie įsigaliojimai viešajame sektoriuje turi atsirasti tada, kada baigiasi tų pareigūnų kadencijos, į kurias jie teisėtai, pagal konkursus yra pakliuvę“, – pabrėžė politikas.
Savo ruožtu Socialdemokratų partijos frakcijos ir įstatymo projektą rengusios grupės narė Indrė Kižienė vylėsi, kad Seime bus laikomasi parengto LRT įstatymo projekto.
„Aš asmeniškai kaip darbo grupės ir Kultūros komiteto narė (…) norėčiau, kad laikytumės Darbo grupės įstatymo projekto. Jeigu bus pasiūlymų, į juos bus atitinkamai atsižvelgiama ir žiūrima, kad būtų pats geriausias variantas“, – sakė socialdemokratė.
Kaip skelbta, dėl parengtų LRT įstatymo pataisų antradienį apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę. Politikai raginami nebalsuoti už esą grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.
Kreipimesi, kuriuo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino Žurnalistų profesionalų asociacija, rašoma, kad naujos LRT įstatymo pataisos yra žalingos, kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui ir netgi sudaro prielaidas politiniam kišimuisi į žiniasklaidos kuriamą turinį bei redakcinę politiką.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, pozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
