Viena Naujojo Orleano šeima visai neseniai savo sode patyrė netikėtą atradimą. Tvarkydami apleistą, tankiai apžėlusį sklypą, namo savininkai aptiko didelį marmurinės plokštės fragmentą su lotynišku įrašu. Iš pradžių jis atrodė kaip paprasta sodo detalė, tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai kur kas daugiau – autentiška, beveik dviejų tūkstančių metų senumo romėnų antkapinė lenta.
Ekspertams ištyrus radinį paaiškėjo, kad marmure iškaltas tekstas prasideda fraze Dis Manibus, kuri verčiama kaip „mirusiųjų dvasioms“. Tai tipiška romėnų antkapių užrašų įžanga, dažnai naudojama kaip dedikacija mirusiesiems.
Tolesnė įrašo dalis leidžia manyti, kad lenta skirta vyrui, vardu Sextus Congenius Verus. Teigiama, jog jis buvo Romos kariškis ir jūreivis, gyvenęs maždaug prieš 1900 metų. Įrašo analizę atliko lotynistai ir archeologai, tarp jų – Tulanos universiteto mokslininkė Susann Lusnia ir Naujojo Orleano universiteto tyrėjas D. Ryanas Gray’us. Specialistai patvirtino radinio autentiškumą ir istorinę reikšmę.
Paaiškėjo ir neįprasta plokštės istorija. Iš pradžių ji priklausė Nacionaliniam archeologijos muziejui Čivitavekijoje (Italija), kur buvo saugoma kaip kolekcijos dalis. Tačiau Antrojo pasaulinio karo metais, 1943–1944 m., po sąjungininkų bombardavimų, per kuriuos buvo smarkiai nukentėję daugelis Europos archeologinių rinkinių, ši lenta dingo. Nuo tada artefakto pėdsakai Europoje buvo pradingę keliems dešimtmečiams.
Spėjama, kad po karo marmurinė lenta atsidūrė privačioje kolekcijoje Luizianoje – tikėtina, ją iš Italijos kaip suvenyrą parsivežė amerikiečių kareivis. Vėliau ji buvo perduodama iš kartos į kartą ir galiausiai atsidūrė dabartinių šeimininkų sode kaip dekoratyvinė detalė.
Įtarimus sukėlė neįprastas įrašas
Iš pradžių niekas neįtarė, kad sodo „papuošalas“ yra vertingas archeologinis radinys. Įtarimų kilo tik namo gyventojai, antropologei Daniellei Santoro. Atidžiau įsižiūrėjusi į lotynišką tekstą, ji suprato, kad tai gali būti moksliškai reikšmingas artefaktas, todėl kreipėsi į specialistus. Šie netrukus patvirtino, jog plokštė – originali romėnų antkapinė lenta, turinti didelę istorinę vertę.
Romėnų laikų laidojimo įrašai dažnai prasidėdavo fraze Dis Manibus. Po jos paprastai būdavo pateikiamas mirusiojo vardas, amžius, gyvenimo ar tarnybos trukmė, o kartais – ir šeimyniniai ryšiai ar pareigos. Šiuo atveju užrašas leidžia spręsti, kad Sextus Congenius Verus mirė maždaug 42 metų, po 22 metų karinės tarnybos.
Kelias atgal į Italiją
Nustačius tikrąją plokštės kilmę ir muziejinę praeitį, pradėta kalbėti apie jos grąžinimą į Italiją. Šiuo metu planuojama oficiali repatriacija – marmurinė lenta turėtų sugrįžti į Nacionalinį archeologijos muziejų Čivitavekijoje, iš kurio, manoma, ji buvo išgabenta neteisėtai arba chaotiškomis karo aplinkybėmis.
Taip vienas atsitiktinis sodo tvarkymas Naujajame Orleane virto istorija apie dingusį ir po dešimtmečių rastą romėnų reliktą, kuris netrukus vėl atsidurs tarp kitų senovės Romos paveldo objektų Italijoje.
