Sapota – tropinis vaisius, augantis ant visžalio medžio, lietuviškai vadinamo paprastuoju gumeniu. Šio augalo mokslinis pavadinimas – Manilkara zapota. Paprastasis gumenis kilęs iš Centrinės Amerikos tropikų, tačiau šiandien plačiai auginamas Meksikoje, Indijoje, Tailande ir kitose šilto klimato šalyse.
Paprastasis gumenis vertinamas ne tik dėl vaisių. Iš medžio kamieno išgaunamas natūralus lateksas, vadinamas čikliu. Būtent iš šios medžiagos anksčiau buvo gaminamos pirmosios natūralios kramtomosios gumos, todėl medis turėjo reikšmingą ekonominę vertę dar iki tol, kol sapotos vaisius išpopuliarėjo pasaulio virtuvėse.
Sapotos vaisius turi visiškai sunokti, kad atsiskleistų tikrasis jo skonis. Išoriškai jis nėra labai įspūdingas: žievė rusva, šiurkšti, kiek primenanti bulvės ir kivio derinį. Vis dėlto po šia kuklia išvaizda slepiasi saldus, sotus ir maistingas minkštimas.
Minkštimo spalva gali svyruoti nuo gelsvos iki rusvai rudos. Jo tekstūra švelni, šiek tiek grūdėta, panaši į gerai sunokusią kriaušę. Dėl to sapotą malonu valgyti, o jos minkštimas dažnai naudojamas desertams.
Sapota yra turtinga maistinėmis skaidulomis. Jos padeda palaikyti sklandų virškinimą, saugo žarnyno gleivinę ir gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo, todėl šis vaisius laikomas naudingu subalansuotos mitybos pasirinkimu.
Šiame vaisiuje gausu ir vitaminų. Sapotoje esantis vitaminas A padeda palaikyti gerą regėjimą, o vitaminas C stiprina imuninę sistemą ir prisideda prie organizmo atsparumo infekcijoms.
Sapota taip pat yra vertingas mineralinių medžiagų šaltinis. Joje randama kalcio ir fosforo, svarbių kaulų stiprumui, taip pat geležies, kuri dalyvauja kraujo gamybos procesuose.
Vaisiuje aptinkama ir polifenolių – junginių, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis. Jie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir saugo organizmą nuo oksidacinio streso.
Sapotoje yra ir taninų, kurie gali turėti priešuždegiminių bei antibakterinių savybių. Dėl šių savybių šis vaisius neretai siejamas su geresne bendra savijauta.
Sapotos skonis sodrus ir saldus: galima pajusti karamelės, deginto cukraus bei vanilės natų. Dėl to šis vaisius dažnai lyginamas su desertais ar net vaniliniu pudingu.
Daugelyje Azijos šalių sapotos minkštimas naudojamas desertams, kokteiliams ir ledams gardinti. Kadangi vaisius natūraliai labai saldus, dažnai galima apsieiti be papildomo cukraus.
Renkantis sapotą svarbu atkreipti dėmesį į minkštumą. Prinokęs vaisius turėtų būti šiek tiek minkštas, panašiai kaip prinokęs avokadas.
Jei vaisius dar kietas, jį galima palikti kelioms dienoms kambario temperatūroje. Patogiausia sapotą laikyti popieriniame maišelyje, kol ji suminkštės ir taps tinkama valgyti.
Nesunokusi sapota netinka vartoti: jos skonis būna stipriai sutraukiantis ir kartus. Todėl verta palaukti, kol vaisius visiškai prinoks.
Prieš valgant sapotą rekomenduojama perpjauti išilgai pusiau. Viduje rasite dideles, juodas, lygias sėklas, kurias būtina pašalinti.
Sėklos viename gale turi mažą aštrų kabliuką. Dėl to jos gali sudirginti stemplę arba įstrigti gerklėje, todėl jų jokiu būdu negalima valgyti.
Sapotos minkštimą patogiausia išskobti šaukšteliu tiesiai iš žievės – taip lengvai pasieksite saldų ir minkštą vaisiaus vidų.
Sapota skani valgoma viena, tačiau puikiai tinka ir įvairiems patiekalams. Jos galima įmaišyti į avižinę košę, jogurtą ar naudoti vaisiniuose desertuose.
Šis vaisius dažnai pasirenkamas glotnučiams ir kepiniams saldinti. Natūralus sapotos saldumas leidžia sumažinti pridėtinio cukraus kiekį.
Sapotos minkštimą galima ir užšaldyti. Jei turite daugiau prinokusių vaisių, minkštimą patogu laikyti šaldiklyje ir vėliau panaudoti desertams.
Pavyzdžiui, sutrynus sapotos minkštimą su trupučiu kokosų pieno galima pasigaminti naminių, natūralių ledų. Jie bus švelnūs, primenantys karamelę, ir pagaminti iš paprastų ingredientų.
