Lietuvos ir Suomijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių vartojami antipsichoziniai vaistai gali būti susiję su didesne širdies ir kraujagyslių ligų bei galvos smegenų kraujotakos sutrikimų rizika. Tyrėjai pabrėžia, kad ši problema ypač aktuali tada, kai vaistai vartojami ne pagal oficialiai patvirtintas jų skyrimo indikacijas.
Tyrime analizuotas vadinamasis antipsichozinių vaistų vartojimas „off label“ tarp namuose gyvenančių senyvo amžiaus žmonių. „Off label“ vartojimu laikoma situacija, kai gydytojas skiria vaistą kitai būklei gydyti, nei tai, kuriai jis yra oficialiai patvirtintas.
Tokių atvejų pasitaiko, pavyzdžiui, siekiant suvaldyti užsitęsusius elgesio sutrikimus ar gydyti nemigą. Nors ši praktika medicinoje kartais taikoma, ji kelia klausimų dėl vaistų saugumo ir tinkamos pacientų stebėsenos.
Tyrimo rezultatai parodė, kad asmenims, vartojusiems antipsichozinius vaistus „off label“ būdu, širdies ir kraujagyslių ligos bei galvos smegenų kraujotakos sutrikimai pasitaikė dažniau. Šie sutrikimai buvo fiksuojami dažniau nei tarp pacientų, kurie tokių vaistų nevartojo arba vartojo juos pagal oficialiai patvirtintas indikacijas.
Šiai pacientų grupei taip pat buvo būdingas dažnesnis opioidinių vaistų vartojimas. Tai gali rodyti sudėtingesnę bendrą sveikatos būklę arba didesnį medikamentinio gydymo poreikį.
Pasak Oulu universiteto mokslininko dr. Tuomoso Majuri, tyrimo rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. Netikėta buvo tai, kad „off label“ antipsichozinius vaistus vartojantiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos bei smegenų kraujotakos sutrikimai pasitaikė dažniau nei tiems, kuriems šie vaistai buvo paskirti pagal oficialias medicinines indikacijas.
Tyrėjas pažymi, kad tai gali signalizuoti apie nepakankamą pacientų stebėseną. Anot jo, „off label“ vartojimo atvejais galimi metaboliniai ir kiti nepageidaujami vaistų poveikiai gali būti vertinami nepakankamai atidžiai.
Tyrimą atliko Oulu ir Rytų Suomijos universitetų mokslininkai. Analizėje naudoti nacionalinių registrų duomenys apie 209 346 namuose gyvenančius vyresnio amžiaus žmones.
Svarbu tai, kad nė vienam iš įtrauktų asmenų nebuvo diagnozuota Alzheimerio liga. Tai leido tyrėjams tiksliau įvertinti antipsichozinių vaistų vartojimą ir galimas jo pasekmes kitoms pacientų grupėms.
Nustatyta, kad maždaug 70% viso antipsichozinių vaistų vartojimo sudarė būtent „off label“ vartojimas. Be to, artėjant tyrimo laikotarpio pabaigai, tokių atvejų dar padaugėjo.
Dažniausiai „off label“ būdu buvo vartojami risperidonas ir kvetiapinas. Šie preparatai neretai skiriami siekiant suvaldyti elgesio problemas, nerimą ar miego sutrikimus.
Vis dėlto antipsichoziniai vaistai gali sukelti įvairių nepageidaujamų poveikių. Tarp jų minimas didesnis griuvimų pavojus, judesių sustingimas, tremoras, sulėtėję judesiai, motorinis neramumas ir sumažėjusi veido mimika.
Apskritai psichiką veikiantys vaistai vyresnio amžiaus žmonėms skiriami gana dažnai, tačiau seniai žinoma, kad ši pacientų grupė yra jautresnė šalutiniam poveikiui. Tarp galimų nepageidaujamų reakcijų dažnai minimi atminties prastėjimas, mieguistumas, galvos svaigimas ir padidėjusi griuvimų rizika. Šie veiksniai gali dar labiau mažinti vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumą ir bloginti gyvenimo kokybę.
Tyrime taip pat primenama, kad mokslinėje literatūroje antipsichozinių vaistų skyrimas be tinkamo alternatyvaus gydymo kartais vertinamas kaip netinkamo elgesio su senyvo amžiaus žmonėmis forma. Tokios situacijos neretai siejamos su ribotais socialinės ir sveikatos priežiūros sistemos ištekliais, kai trūksta galimybių taikyti nemedikamentinius metodus, galinčius padėti spręsti elgesio ar miego problemas.
Tyrėjų teigimu, gauti rezultatai rodo, kad būtina daugiau dėmesio skirti alternatyviems gydymo būdams. Ypač svarbu kurti ir plėtoti sprendimus tiems simptomams ir situacijoms, kurioms šiuo metu dažnai skiriami antipsichoziniai vaistai be oficialiai patvirtintos indikacijos.
Įvairių medicinos šaltinių duomenimis, psichiką veikiančius vaistus vartoja maždaug trečdalis namuose gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių. Nuolatinės globos įstaigose šis rodiklis dar didesnis – tokius vaistus vartoja apie du trečdaliai gyventojų.
