Daugelis daržininkų savo nesėkmes sieja su daržovių derliaus praradimu dėl kenkėjų ir ligų, todėl daug pastangų skiria jų naikinimui pesticidais.
Statistikos duomenys rodo, kad nesiimant specialių priemonių kovai su kenkėjais ir ligomis visame daržovių auginimo cikle – nuo sėjos iki perdirbimo ar vartojimo – galima netekti 25–50 % derliaus. Tuo tarpu taikant integruotas augalų apsaugos sistemas, kuriose aktyviai naudojami pesticidai, nuostoliai sumažėja iki 25–35 %.
Akivaizdu, kad šioje srityje vis dar nėra esminio sprendimo, kuris leistų visiškai išspręsti kenkėjų ir ligų problemą. Taip pat aišku, jog toks požiūris blogina daržovių produkcijos kokybę, nes jose gali kauptis pesticidų likučiai, be to, neigiamai veikia aplinką – dirvožemį, vandenį ir orą. Mažų sklypų savininkai, auginantys daržoves savo reikmėms, dažnai negali sau leisti teršti žemės, todėl čia būtinos naujos prieigos ir sprendimai.
Praktika rodo, kad siaurose lysvėse auginamos daržovės daug rečiau nukenčia nuo ligų ir kenkėjų nei tradiciniuose mėgėjų daržuose. Daugeliu atvejų pasėlius galima apsaugoti ir nenaudojant pesticidų. Priežastis paprasta: augalai, gaunantys visavertę, subalansuotą mitybą ir pakankamai vandens, o dėl platesnių takelių turintys geresnę prieigą prie saulės šviesos, oro bei augimo erdvės, paprastai pasižymi stipresne imunine sistema.
Tai didina jų atsparumą infekcijoms ir kenkėjams. Ne mažiau svarbus veiksnys yra piktžolių nebuvimas: piktžolės silpnina daržovių augalus, sudaro palankias sąlygas plisti kenkėjams ir neretai perneša ligų sukėlėjus.
