Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Gali būti ilgesnis procesas, nei manėme: mokslininkai svarsto, kas nutinka žmogaus sąmonei po mirties
Mokslas

Gali būti ilgesnis procesas, nei manėme: mokslininkai svarsto, kas nutinka žmogaus sąmonei po mirties

Paskelbė Karolis Vaickus
2026-03-19, 06:30
Komentarų: 0
Dalintis
2 min. skaitymo

Mokslo pasaulyje vis dar gausu neatsakytų klausimų. Iki šiol tiksliai nežinome, kas nutinka žmogaus sąmonei po mirties.

Daugumai žmonių mirtis siejasi su akimirka, kai sustoja širdis. Kino filmuose dažnai matome būtent tokią sceną: pasigirsta nenutrūkstamas kardiomonitoriaus signalas, ir žiūrovui tampa aišku, kad herojus mirė.

Tačiau realybėje viskas gali vykti kitaip. Manoma, kad sąmonė gali išlikti dar kurį laiką net ir tada, kai žmogus oficialiai paskelbiamas mirusiu.

Įsivaizduokite: artimieji jau aprauda mirusįjį, o jo smegenys vis dar gali tęsti tam tikrą veiklą.

Naujas požiūris į mirtį

Arizonos valstijos universiteto mokslininkė Anna Fauler, skaitydama pranešimą Amerikos mokslo pažangos asociacijos konferencijoje Finikse, pabrėžė, kad mirimo procesas nėra staigus perėjimas iš gyvybės į nebūtį.

Pasak jos, turimi duomenys rodo, jog biologinės ir neuronų funkcijos nenutrūksta akimirksniu. Jos silpsta palaipsniui — per kelias minutes ar net valandas. Tai leidžia manyti, kad mirtis yra procesas, o ne vienkartinis momentas.

Mokslininkai taip pat pastebi, kad maždaug 20 % žmonių, patyrusių klinikinę mirtį, pasakoja apie sąmoningas patirtis tuo laikotarpiu, kai smegenų aktyvumas, atrodytų, nebebuvo fiksuojamas. Vieni teigia matę mirusius artimuosius, kiti pasakoja apie angelus. Tokie liudijimai gali reikšti, kad smegenys tam tikru lygmeniu vis dar funkcionuoja.

Anna Fauler iškėlė teoriją, kad žmogaus smegenys gali tęsti veiklą dar kelias valandas po mirties. Tai, be kita ko, galėtų paaiškinti, kodėl dalis žmonių, kurių smegenų veikla kurį laiką nebuvo registruojama, vis tiek sugeba prisiminti, kas vyko jų aplinkoje tuo metu.

Panašios nuomonės laikosi ir Niujorko universiteto Medicinos centro intensyviosios terapijos bei reanimacijos tyrimų skyriaus vadovas Semas Parnija. Jo teigimu, tikroji žmogaus mirtis gali įvykti vėliau, nei esame įpratę manyti.

Eksperto aiškinimu, per pastarąjį dešimtmetį vis aiškiau suprantama, kad žmogaus organizmo ląstelės, įskaitant smegenų ląsteles, irimo procesus pradeda ne iškart. Jo vertinimu, kalbėti galima ne tik apie valandas — kai kuriais atvejais ir apie dienas.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Lietuva

Ar kitąmet gyvensime geriau: Nausėda užsimena apie sprendimą, kuris gali padidinti gaunamas pajamas

Povilas Meškonis
2026-03-19
Lietuva

Seimas artėja prie sprendimo, kuris gali paliesti kiekvieną šeimą: siūlomas kursas gali tapti daug platesnis

2026-03-19
Mokslas

Kvantinis internetas arčiau nei manyta: Berlyne miesto tinklu sėkmingai teleportuota informacija

Karolis Vaickus
2026-03-19
Sodas ir daržas

Daugiau augalų ir gausesnis žydėjimas: sodininkų triukas, kaip padalyti daugiametes ir greitai praplėsti gėlyną

Karolina Vasiliauskaitė
2026-03-19
Gyvenimas

Vis dar gajūs stereotipai: psichologė įvardijo dažniausias priežastis, kodėl žmonės vengia terapijos

Ana Januliavičienė
2026-03-19
Naujienos

Šiandienos energija pavojingai stipri: netinkama spalva gali uždaryti kelius, apie kuriuos net nesusimąstei

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-19

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Žmonės

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?