Mokslo pasaulyje vis dar gausu neatsakytų klausimų. Iki šiol tiksliai nežinome, kas nutinka žmogaus sąmonei po mirties.
Daugumai žmonių mirtis siejasi su akimirka, kai sustoja širdis. Kino filmuose dažnai matome būtent tokią sceną: pasigirsta nenutrūkstamas kardiomonitoriaus signalas, ir žiūrovui tampa aišku, kad herojus mirė.
Tačiau realybėje viskas gali vykti kitaip. Manoma, kad sąmonė gali išlikti dar kurį laiką net ir tada, kai žmogus oficialiai paskelbiamas mirusiu.
Įsivaizduokite: artimieji jau aprauda mirusįjį, o jo smegenys vis dar gali tęsti tam tikrą veiklą.
Naujas požiūris į mirtį
Arizonos valstijos universiteto mokslininkė Anna Fauler, skaitydama pranešimą Amerikos mokslo pažangos asociacijos konferencijoje Finikse, pabrėžė, kad mirimo procesas nėra staigus perėjimas iš gyvybės į nebūtį.
Pasak jos, turimi duomenys rodo, jog biologinės ir neuronų funkcijos nenutrūksta akimirksniu. Jos silpsta palaipsniui — per kelias minutes ar net valandas. Tai leidžia manyti, kad mirtis yra procesas, o ne vienkartinis momentas.
Mokslininkai taip pat pastebi, kad maždaug 20 % žmonių, patyrusių klinikinę mirtį, pasakoja apie sąmoningas patirtis tuo laikotarpiu, kai smegenų aktyvumas, atrodytų, nebebuvo fiksuojamas. Vieni teigia matę mirusius artimuosius, kiti pasakoja apie angelus. Tokie liudijimai gali reikšti, kad smegenys tam tikru lygmeniu vis dar funkcionuoja.
Anna Fauler iškėlė teoriją, kad žmogaus smegenys gali tęsti veiklą dar kelias valandas po mirties. Tai, be kita ko, galėtų paaiškinti, kodėl dalis žmonių, kurių smegenų veikla kurį laiką nebuvo registruojama, vis tiek sugeba prisiminti, kas vyko jų aplinkoje tuo metu.
Panašios nuomonės laikosi ir Niujorko universiteto Medicinos centro intensyviosios terapijos bei reanimacijos tyrimų skyriaus vadovas Semas Parnija. Jo teigimu, tikroji žmogaus mirtis gali įvykti vėliau, nei esame įpratę manyti.
Eksperto aiškinimu, per pastarąjį dešimtmetį vis aiškiau suprantama, kad žmogaus organizmo ląstelės, įskaitant smegenų ląsteles, irimo procesus pradeda ne iškart. Jo vertinimu, kalbėti galima ne tik apie valandas — kai kuriais atvejais ir apie dienas.
