Pastarosiomis dienomis Rusijoje stiprėja spaudimas nepriklausomoms skaitmeninėms platformoms. Ypač daug dėmesio sulaukė susirašinėjimo programėlė „Telegram“ ir jos įkūrėjas Pavelas Durovas, kurio atžvilgiu Rusijos institucijos pradėjo baudžiamąjį tyrimą. Toliau apžvelgiamos pagrindinės šio konflikto priežastys ir platesnis jo kontekstas.
Pranešama, kad Pavelą Durovą Rusijos teisėsauga tiria dėl įtarimų „padedant teroristinei veiklai“. Valstybinė žiniasklaida jį kaltina sudarius sąlygas planuoti išpuolius prieš Rusiją ir tvirtina, esą „Telegram“ tapo Ukrainos bei Vakarų žvalgybos įrankiu.
Vos prieš kelias dienas Rusija visiškai užblokavo prieigą prie „Telegram“ savo teritorijoje. Kartu buvo apribota ir kita populiari susirašinėjimo programėlė „WhatsApp“. Šie žingsniai vertinami kaip bandymas paskatinti vartotojus pereiti prie nekoduotos, valstybės kontroliuojamos programėlės „Max“, kuri, kritikų teigimu, gali būti skirta stebėsenai ir cenzūrai.
Įdomu tai, kad „Telegram“ blokavimas sulaukė kritikos net tarp prorusiškai nusiteikusių veikėjų. Jų teigimu, tokie ribojimai gali pakenkti Rusijos pajėgų veiksmams fronte, nes kariai „Telegram“ aktyviai naudoja tarpusavio ryšiui ir koordinavimui. Be to, valdžios institucijos prie Ukrainos sienos per šią programėlę gyventojams siunčia įspėjimus apie artėjančius dronų ar raketų smūgius. Taip pat teigiama, kad net Vladimiro Putino atstovas spaudai „Telegram“ naudojasi bendraudamas su žiniasklaida.
Valstybinis dienraštis „Rossiiskaja Gazeta“ skelbia, kad, remiantis Federalinės saugumo tarnybos (FSB) informacija, „Telegram“ esą tapo pagrindiniu „NATO šalių slaptųjų tarnybų ir Kyjivo režimo įrankiu“. Publikacijoje tvirtinama, jog programėlė „renka buvimo vietos duomenis, parduoda slaptą informaciją ir gąsdina karius bei jų šeimas“. Skaitmeninės platformos, įskaitant „Telegram“, joje apibūdinamos kaip „strateginiais ginklais“ tampančios priemonės.
Pavelas Durovas kol kas oficialiai nepakomentavo informacijos apie pradėtą baudžiamąjį tyrimą. Vis dėlto po „Telegram“ blokavimo jis pareiškė, kad prieiga prie programėlės ribojama siekiant „priversti piliečius naudotis valstybės kontroliuojama programėle, sukurta stebėsenai ir politinei cenzūrai“.
Pavelas Durovas gimė Rusijoje ir prisidėjo kuriant vieną didžiausių šalies socialinių tinklų „VK“. Iš Rusijos jis pasitraukė tada, kai Kremlius pradėjo daryti spaudimą parduoti jam priklausiusią „VK“ akcijų dalį. Ši istorija tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip Rusijos valdžia siekia perimti kontrolę ne tik tradicinėje, bet ir skaitmeninėje informacinėje erdvėje.
