Žydintis sodas visada džiugina akis, tačiau būtent šiuo laikotarpiu vaismedžiai tampa itin pažeidžiami įvairių ligų. Daugelis jų prasideda nepastebimai ir ilgą laiką gali nesukelti akivaizdžių simptomų. Kartais sodininkai problemą pastebi tik tada, kai augalui jau būna padaryta didelė žala.
Viena dažniausių ligų – moniliozė, pažeidžianti kaulavaisius: vyšnias, slyvas ir trešnes. Iškart po žydėjimo ūglių viršūnėse lapai pradeda vysti, ruduoti ir džiūti. Pažeistos šakelės atrodo tarsi apdegusios, o pats medis ima silpti.
Dėl moniliozės derlius smarkiai sumažėja: vaisiai užauga smulkesni, prastesnio skonio. Be to, medis tampa mažiau atsparus šalčiui, todėl žiemą gali lengviau nukentėti. Jei infekcija stipri ir ilgai negydoma, medis gali net žūti.
Kita pavojinga kaulavaisių liga – kokomikozė. Ji laikoma dar agresyvesne nei moniliozė ir ypač pavojinga veislėms, kurios nėra atsparios šiai infekcijai. Liga paprastai pradeda vystytis gegužės mėnesį.
Iki birželio vidurio ant lapų atsiranda mažos rausvai rudos dėmelės, kurios vėliau susilieja į didesnius plotus. Lapai pradeda džiūti ir kristi, o vaisiai lieka smulkūs arba visai sudžiūsta. Tokiu atveju medis smarkiai nusilpsta.
Kartais užsikrėtęs medis lapus numeta jau vasaros viduryje. Dėl to jis praranda daug energijos ir tampa mažiau atsparus žiemai. Net ir palyginti švelniomis žiemomis toks medis gali smarkiai apšalti arba visai žūti.
Dar viena dažna problema – sakingumas, būdingas kaulavaisiams. Jis dažnai atsiranda dėl žievės pažeidimų, kuriuos sukelia šalčio įtrūkimai ar įvairios mechaninės žaizdos. Per tokius pažeidimus į medį lengvai patenka grybinės infekcijos.
Ši būklė pasireiškia tuo, kad ant žievės atsiranda įvairaus dydžio plyšiai. Iš jų ima tekėti tiršta, rusvai permatoma medžiaga, panaši į klijus ar dervą. Tai pakitusių medienos ląstelių reakcija į infekciją.
Pažeistas vietas būtina kuo greičiau sutvarkyti, kad grybas neplistų toliau. Pažeisti audiniai pašalinami, o žaizda dezinfekuojama vario sulfato tirpalu. Vėliau ją rekomenduojama užtepti sodo tepalu arba specialiu balzamu.
Kriaušėms dažnai pasireiškia kita grybinė liga – rūdys. Pirmieji jos požymiai – ryškios oranžinės dėmės arba taškeliai ant lapų paviršiaus. Dažniausiai jie pastebimi gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
Iš pradžių simptomai gali būti vos matomi, todėl liga neretai lieka nepastebėta. Vėliau dėmės didėja, lapai pradeda anksti kristi, o medis nebesugeba normaliai subrandinti derliaus. Dėl to vaisių būna mažiau, o jų kokybė prastėja.
Rūdys pavojingos ir tuo, kad smarkiai sumažina medžio atsparumą šalčiui. Net palyginti švelnios žiemos gali tapti rimtu išbandymu nusilpusiam augalui, todėl svarbu laiku imtis profilaktinių priemonių.
Rūdžių plitimui būtinas tarpinis augalas – kadagys. Jei jis auga netoli kriaušės, grybas lengvai plinta iš vieno augalo į kitą. Todėl sodininkams verta atkreipti dėmesį į aplinkoje augančius kadagius.
Laiku atliekama profilaktika ir nuolatinė vaismedžių priežiūra padeda išvengti daugelio šių problemų. Reguliarus medžių stebėjimas leidžia anksti pastebėti pirmuosius ligų požymius. Kuo anksčiau imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė išsaugoti sveiką sodą ir gausų derlių.
