Siuntas su sprogstamaisiais užtaisais į užsienį siuntęs ir teismui perduotoje byloje kaltinamas Lietuvos gyventojas Aleksandras Šuranovas BBC sakė, kad nežinojo apie siuntiniuose paslėptus įrenginius.
Kaip skelbta praėjusią savaitę, Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos, veikdamos Eurojusto koordinuotoje jungtinėje tyrimo grupėje (JTG), sustabdė Europoje planuotus įgyvendinti išpuolius naudojant savaime užsiliepsnojančius siuntinius ir identifikavo nusikaltimus planavusius bei vykdžiusius asmenis.
BBC pakalbino vieną įtariamųjų šioje byloje – Lietuvos pilietį A. Šuranovą. Po 18 sulaikymo mėnesių jis turi dėvėti apykoję, namus jam leidžiama palikti tik kelioms valandoms per dieną.
Britų visuomeninio transliuotojo interneto svetainei jis sakė, kad yra etninis rusas, gimęs sovietmečiu Lietuvoje, rusų kalba – jo gimtoji.
Pasak BBC publikacijos, jis prisipažįsta siuntęs siuntinius – jį nufilmavo DHL ir DPD biurų vaizdo stebėjimo kameros, – tačiau tvirtina nieko nežinojęs apie jų viduje paslėptus įrenginius.
„Niekada nebūčiau su tuo sutikęs, nes manau, kad tai baisu“, – sakė jis BBC.
„Mane išnaudojo“, – tikino A. Šuranovas.
Jis aiškino, kad buvo pasamdytas išsiųsti keturis siuntinius su sekso žaislais, kūno losjonu ir masažinėmis pagalvėlėmis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Lenkiją. Jam siūlytas 150 eurų atlygis.
Tačiau kiekviename siuntinyje buvo ir modernūs padegamieji įtaisai.
Vyras BBC aiškino, kad jį pasamdė pažįstamas Rusijoje, žinomas kaip HK, kuris bendravo per programėlę „Telegram“. Jo nurodymai buvo surinkti dėžes ir išsiųsti jas adresais Londone, Birmingeme ir Varšuvoje naudojantis DHL ir DPD kurjerių paslaugomis.
Publikacijoje teigiama, kad jaunas ukrainietis Vladislavas Derkavetsas, prieš perduodamas siuntinius A. Šuranovui, aktyvavo keturis padegamuosius įtaisus. Ukrainietis buvo suimtas. Bylos dokumentai rodo, kad jį pasamdė žmogus, slapyvardžiu Warrior, kuris instrukcijas siuntė per „Telegram“.
Kai A. Šuranovą suėmė, oficialiai jis buvo bedarbis. Tačiau jis pasakojo, kad daug metų pardavinėjo automobilius klientams Baltarusijoje ir Rusijoje, o papildomai užsiėmė ir kitais pristatymais.
„Žmonės mane pažinojo. Todėl aš jiems padėdavau. Už mokestį“, – vyrą cituoja BBC.
Esą taip jis pirmą kartą internete susipažino su HK, kurio vardo tikino nežinantis.
Tyrėjai mano, kad HK yra moldavietis, gyvenantis Krasnodare, pietų Rusijoje, nors jo tapatybė nebuvo viešinama. Tai tas pats miestas, kuriame, kaip pranešama, yra įsikūręs ir asmuo, slapyvardžiu Warrior.
Kaip rašo BBC, A. Šuranovas jau yra teistas. 2022 metais jis buvo paleistas už užstatą byloje, susijusioje su Rusija, dėl sukčiavimo piramidės schemos Lenkijoje. 2016-aisiais Danijoje jis buvo nuteistas už bandymą įsigyti papuošalų pavogtomis kreditinėmis kortelėmis.
BBC primena, kad liepos 20 d. Leipcigo oro uoste Vokietijoje užsiliepsnojo pirmasis A. Šuranovo išsiųstas siuntinys. Kitą dieną DPD sunkvežimyje netoli Varšuvos suveikė antrasis sprogmuo. Vienas iš sprogstamųjų užtaisų sugedo, o paskutinis užsiliepsnojo DHL sandėlyje Birmingeme.
Niekas nenukentėjo, tačiau žala buvo didelė.
Tyrėjai negali tiksliai pasakyti, ar Rusijos galutinis tikslas buvo susprogdinti lėktuvą, ar įbauginti ir pasėti baimę šalyse, remiančiose Ukrainą. Tačiau, kaip BBC sakė buvęs aukštas JAV prezidento Joe Bideno pareigūnas, Baltieji rūmai buvo taip susirūpinę, kad susisiekė su Rusija „aukštu lygiu“. Žinutė buvo: arba liaujatės, arba susidursite su pasekmėmis.
Bylos perduoti teismams
Baudžiamosios bylos Lietuvoje ir Lenkijoje jau perduotos nagrinėti teismuose, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Vilniaus apygardos teismui perduotojoje byloje kaltinimai pareikšti penkiems vyrams, jie yra Ukrainos, Lietuvos ir Rusijos piliečiai.
Tai spaudos konferencijoje Vilniuje praėjusią savaitę pranešė generalinės prokurorės pavaduotojas Artūras Urbelis.
„Trims kaltinamiesiems yra taikomas suėmimas, vienam yra taikoma apykojė ir piniginis užstatas, o vienam – piniginis užstatas“, – sakė prokuroras A. Urbelis.
5 asmenims pateikti kaltinamai organizavus ir planavus įvykdyti teroro aktus skirtingose valstybėse veikiant organizuotoje teroristinėje grupėje. Jie buvo sulaikyti Lietuvos ir kitų valstybių teritorijose.
„Noriu pasakyti, kad keletas asmenų bendradarbiavo su tyrimu, jie atleisti nuo atsakomybės“, – sakė A. Urbelis.
Už teroristinės arba organizuotos teroristinės grupės kūrimą ir veiklą Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 metų iki gyvos galvos, o už teroro aktą – laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų.
Ši baudžiamoji byla atskirta nuo didelės apimties sudėtingo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliekamo tyrimo, kuriame šiuo metu nustatyta ne mažiau kaip 16 įvairių valstybių piliečių, organizavusių, planavusių ir prisidėjusių vykdant teroristinius nusikaltimus skirtingose šalyse.
Teismui perduotos baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 49 tomai.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas per spaudos konferenciją sakė, kad minėtų nusikaltimų organizatoriai yra Rusijoje ir Lietuvos teisėsaugai kol kas nepasiekiami.
Pasak jo, teismui perduoti tik sumanymo tiesioginiai vykdytojai, užduočių tarpininkai.
„Kelionės ir pragyvenimo visos išlaidos buvo kompensuojamos, už užduočių vykdymą buvo mokamas tam tikras atlygis, jis neženklus – siekė šimtus eurų, ne tūkstančiai, čia ne sumos, kurios galėtų šokiruoti. Atliko tam tikrus veiksmus, remdamiesi savo tam tikrais socialiniais ryšiais, pažintimis. Dalis asmenų buvo pažeidžiami dėl santykių su darbinėmis pajamomis, buvo tokiu būdu užverbuoti“, – sakė prokuroras A. Urbelis.
Dalis asmenų siejami su buvusia tarnyba Rusijos armijoje, jie buvo jos karininkai.
„Buvusios tarnybos santykiai, kaip ir motyvacija kažką padėti“, – teigė generalinės prokurorės pavaduotojas.
S. Briginas sakė, kad kai kurių asmenų motyvai ir pažiūros yra aiškios – vienas asmenų, kurio paieška dabar paskelbta, yra nusifotografavęs Rusijos vėliavos fone, su Georgijaus juostelės ir Z simbolika.
„Pati nuotrauka parodo, kokia ideologija“, – sakė S. Briginas.
Siuntos gabentos vilkikais ir lėktuvais
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Lietuvos pilietis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė 4 siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.
Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją DPD krovininiais vilkikais.
Pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Leipcigo oro uoste ankstų liepos 20 d. rytą, prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio (Vilnius-Leipcigas-Jungtinė Karalystė) DHL krovininį lėktuvą.
Antroji siunta užsidegė liepos 21 d. naktį DPD krovininiame vilkike, važiavusiame per Lenkiją. Jungtinę Karalystę pasiekusi siunta Birmingeme esančiame DHL sandėlyje užsidegė dar maždaug po paros, taip pat nakties metu.
Ketvirtas siuntinys, gabentas DPD krovininiu sausumos transportu, neužsidegė dėl gedimo įtaise ir buvo perimtas pareigūnų. Jį ištyrus buvo nustatytas šių įrenginių sprogstamųjų-padegamųjų įrenginių mechanizmas ir įvertintas keltas pavojingumas.
Atsižvelgiant į tai, kad teroro aktai buvo vykdyti skirtingose valstybėse ir itin pavojingu būdu, galinčiu sukelti labai sunkias ir negrįžtamas pasekmes, Eurojuste buvo įkurta ir koordinuojama jungtinė tyrimo grupė, kurią sudarė Lietuva, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai ir Jungtinės Karalystė. Tyrimo metu įvairią pagalbą tyrėjams teikė Estijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pareigūnai bei Europolas.
Tarptautinio tyrimo metu nustatyta, kad nurodytus nusikaltimus organizavo ir jų įgyvendinimą koordinavo asmenys, siejami ir turintys ryšių su Rusijos Federacijos karinėmis-žvalgybos tarnybomis.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
