Nauji archeologiniai tyrimai Kinijoje meta iššūkį iki šiol priimtai žmonių evoliucijos chronologijai. Pritaikius pažangius datavimo metodus nustatyta, kad Homo erectus Rytų Azijoje galėjo gyventi net 600 tūkstančių metų anksčiau, nei manyta iki šiol. Tai skatina iš naujo įvertinti ankstyvųjų žmonių migracijos iš Afrikos laiką ir mastą.
Naujausi archeologų duomenys verčia peržiūrėti ankstyvųjų žmonių atsiradimo Rytų Azijoje laiko juostą. Remiantis atlikta analize, Homo erectus atstovai šiame regione galėjo pasirodyti maždaug prieš 1,7 milijono metų – šimtais tūkstančių metų anksčiau, nei buvo laikoma iki šiol.
Tokios išvados padarytos iš naujo išanalizavus skirtingu metu Junksiane (Kinija) rastas suakmenėjusias liekanas. Anksčiau seniausi Homo erectus radiniai Rytų Azijoje dažniausiai buvo datuojami maždaug 1,1 milijono metų. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad gomininai šiame regione galėjo gyventi jau prieš 1,7 milijono metų, t. y. maždaug 600 tūkstančių metų anksčiau, nei buvo vertinta anksčiau.
Homo erectus laikomas vienu tolimųjų šiuolaikinio žmogaus protėvių: jis atsirado Afrikoje ir vėliau išplito didelėje Eurazijos dalyje. Klausimas, kada tiksliai šis žmogaus pirmtakas pasiekė Rytų Aziją, ilgą laiką buvo mokslo diskusijų objektas. Nauji duomenys gali iš esmės pakeisti supratimą apie tai, kaip greitai ir kokiu mastu ankstyvieji žmonės paliko Afriką ir apsigyveno kitose teritorijose.
Tyrimo autoriai suderino išsamią Junksiano fosilijų analizę su šiuolaikiniais nuogulų datavimo metodais. Pasak vieno iš tyrėjų Kristoferio Be, toks kompleksinis požiūris leido tiksliau atkurti gomininų atsiradimo regione chronologiją. Gauti rezultatai sustiprina hipotezę, kad Homo erectus plitimas už Afrikos ribų galėjo būti greitas ir apimti dideles teritorijas.
Radinių amžiui nustatyti mokslininkai taikė radioaktyviųjų aliuminio ir berilio izotopų analizę nuosėdinėse uolienose. Šie izotopai susidaro kosminių spindulių poveikyje, o nuoguloms atsidūrus po žeme pradeda palaipsniui irti. Lygindami izotopų santykį skirtinguose mėginiuose, tyrėjai galėjo apskaičiuoti, kiek laiko suakmenėjusios liekanos buvo palaidotos nuosėdose.
Tyrimo bendraautorius Hua Tu pabrėžė, kad šis metodas leidžia datuoti medžiagas, kurių amžius siekia iki penkių milijonų metų, kai tuo tarpu plačiai taikomas radiokarboninis datavimas patikimai veikia tik maždaug iki 50 tūkstančių metų senumo objektams.
Tyrimo išvados kelia abejonių nusistovėjusioms prielaidoms apie tai, kada ir kokiais maršrutais ankstyvieji žmonės paliko Afriką ir pasiekė Aziją. Vis dėlto nemažai klausimų lieka atviri: kada tiksliai Homo erectus pirmą kartą pasirodė šiame regione ir kiek ilgai čia gyveno, dar turės patikslinti būsimi tyrimai.
