Antarktida – vienas svarbiausių Žemės klimato reguliatorių. Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad šis regionas šyla greičiau, nei manyta anksčiau, o nuo šiandien priimamų sprendimų priklausys, ar pavyks išvengti katastrofiškų padarinių: spartaus jūros lygio kilimo, ekosistemų griūties ir tokių simbolinių rūšių kaip pingvinai nykimo.
Antarktida šyla vis sparčiau, o naujas tyrimas išskiria du galimus ateities scenarijus – nuo palyginti suvaldomų padarinių iki masinio ledo praradimo ir rimtos grėsmės pasauliniam jūros lygiui. Modeliavimas rodo, kad būsimų pokyčių greitį ir mastą tiesiogiai lems tai, kiek žmonijai pavyks sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Tyrimo vadovė, Niukaslo universiteto profesorė Betan Deivis, pabrėžia, kad Antarktidos ateitis priklauso nuo politinių ir ekonominių sprendimų, priimamų jau dabar. Esant mažoms emisijoms, dar įmanoma išvengti blogiausio scenarijaus. Tačiau išliekant aukštam išmetamųjų dujų lygiui gresia spartus jūros ledo ir šelfinių ledynų nykimas, o kartu – ir kai kuriuose regionuose gyvenančių gerai žinomų rūšių, pavyzdžiui, pingvinų, išlikimo rizika.
Mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė Antarktidos pusiasaliui – vienai jautriausių klimato kaitai vietovių planetoje. Jie nagrinėjo tris galimus atšilimo scenarijus iki 2100 metų: pasaulinės vidutinės temperatūros padidėjimą 1,8 °C (žemos emisijos), 3,6 °C (vidutiniškai aukštos emisijos) ir 4,4 °C (labai aukštos emisijos).
Vertinti aštuoni pagrindiniai regiono ekosistemos komponentai: jūros ir sausumos ledo pokyčiai, šelfinių ledynų būklė, Pietų vandenyno savybės ir ekstremalūs oro reiškiniai, pavyzdžiui, karščio bangos.
Profesorius Piteris Konvėjus, šiame regione dirbantis nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos, sako, kad nuolat į Antarktidos pusiasalį sugrįžtantiems tyrėjams pokyčiai yra akivaizdūs. Nors turistui Antarktida vis dar gali atrodyti kaip beribė ledo dykra, specialistai mato aiškius ledo ploto ir storio mažėjimo bei ekosistemų kaitos ženklus.
Pagal didžiausių emisijų scenarijų jūros ledo plotas gali sumažėti maždaug 20 %. Tai keltų grėsmę ledui priklausomoms rūšims, ypač kriliui – pagrindinei maisto grandinės daliai, nuo kurios priklauso banginių, pingvinų ir daugelio kitų gyvūnų išlikimas. Šiltesnis Pietų vandenyno vanduo taip pat spartintų šelfinių ledynų irimą, o tai prisidėtų prie pasaulinio jūros lygio kilimo.
Profesorius Martinas Zigertas atkreipia dėmesį, kad 1,5 °C atšilimo riba Antarktidos pusiasaliui gali būti gerokai pavojingesnė, nei manyta anksčiau. Dalis pokyčių šiame regione gali tapti nebegrįžtami dar per vienos žmonių kartos gyvenimą: kartą nutrupėję ar nuo pakrantės atsiskyrę dideli ledo masyvai nebeatsikurs.
Vis dėlto mažesnių emisijų scenarijus suteikia vilties. Tokiu atveju jūros ledo sumažėjimas būtų nedidelis, regiono indėlis į pasaulinį jūros lygio kilimą apsiribotų keliais milimetrais, o dauguma ledynų išliktų atpažįstami tiek savo forma, tiek apimtimi.
Mokslininkai pabrėžia, kad dabartinė pasaulio raidos kryptis labiausiai atitinka vidutinių arba vidutiniškai aukštų emisijų scenarijų. Jei nebus imtasi ryžtingų priemonių emisijoms mažinti, Antarktidos atšilimo padariniai bus jaučiami toli už šio žemyno ribų – dėl pokyčių vandenynų ir atmosferos cirkuliacijoje. Tai gali paveikti orų sistemas, žuvininkystę, pakrančių miestus ir milijonus žmonių visame pasaulyje.
Tyrėjai akcentuoja: tai, kas vyksta Antarktidoje, niekada nelieka vien Antarktidos problema. Šio žemyno ledo ir vandenyno pokyčiai tiesiogiai veikia globalų klimatą, jūros lygį ir ekosistemų stabilumą visoje planetoje.
