Nors kasdienėje kalboje šį gėrimą dažnai vadiname arbata, techniškai tai yra užpilas arba nuoviras, ruošiamas iš džiovintų ir susmulkintų kiaulpienės šaknų. Šaknys dažniausiai kasamos rudenį, kai augalas jose būna sukaupęs daugiausia atsarginių medžiagų. Kruopščiai nuvalytos ir nuplautos šaknys nusausinamos, supjaustomos ir išdžiovinamos.
Kiaulpienės šaknis išsiskiria gilesniu, žemišku aromatu ir ryškia kartumo nata. Šis kartumas nėra trūkumas – priešingai, jis gali „pažadinti“ virškinimo sistemą: stimuliuoja liežuvio skonio receptorius, o šie siunčia signalus didinti virškinimo fermentų gamybą.
Kiaulpienės šaknies savybės
Kiaulpienės šaknis gali būti natūrali parama virškinamajai ir šalinimo sistemoms. Ji skatina skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą, todėl gali padėti esant sunkumo jausmui ar pilvo pūtimui. Tulžies išsiskyrimą skatinantis poveikis taip pat padeda kepenims efektyviau pašalinti medžiagų apykaitos produktus.
Vis dėlto būtina būti atsargiems: šio užpilo negalima vartoti esant tulžies latakų nepraeinamumui ar tulžies akmenligei, nes suaktyvėjusi tulžies sekrecija gali išprovokuoti dieglius.
Šaknyse esanti inulino skaidula maitina naudingąsias žarnyno bakterijas, gerina jų veiklą ir padeda palaikyti sveiką mikrobiomą. Kiaulpienė pasižymi švelniu šlapimą varančiu poveikiu, todėl gali padėti pašalinti iš organizmo susikaupusių skysčių perteklių. Svarbu tai, kad ji neišplauna kalio, nes pati jo gausiai suteikia. Reguliariai vartojamas šaknų užpilas taip pat gali padėti palaikyti normalesnį cukraus kiekį kraujyje.
Reikėtų prisiminti, kad kiaulpienė yra stipriau veikiantis vaistinis augalas. Pradedantiesiems saugiausia rinktis vaistinėse ar sveiko maisto parduotuvėse parduodamus paruoštus žolelių mišinius, kuriuose kiaulpienės šaknis yra tik viena iš sudedamųjų dalių, o ne vienintelis ingredientas. Tokiu atveju poveikis būna švelnesnis, o skrandžio sudirginimo rizika – mažesnė.
Kaip paruošti kiaulpienės šaknų arbatą?
Kiaulpienės šaknų užpilas pasižymi tamsiai gintarine spalva, o skonis neretai primena miežinę kavą ar cikoriją – juntamas ryškus, šiek tiek prieskoningas poskonis. Jei kartumas atrodo per intensyvus, jį galima sušvelninti įdėjus truputį cinamono arba apelsino griežinėlį.
Kiaulpienės šaknys yra gerokai kietesnės nei lapai, todėl vien užpilti jas verdančiu vandeniu dažnai nepakanka, norint išgauti visas vertingąsias medžiagas. Dažniausiai geriausia ruošti nuovirą – skirti šiek tiek daugiau laiko, kad veikliosios medžiagos išsiskirtų kuo efektyviau.
Kiaulpienės šaknų nuoviras nerekomenduojamas žmonėms, sergantiems skrandžio opalige ar turintiems padidėjusį skrandžio rūgštingumą, nes gali paskatinti gausesnį druskos rūgšties išsiskyrimą.
Ingredientai:
- 1 kupinas arbatinis šaukštelis džiovintos kiaulpienės šaknies;
- 250 ml šalto vandens;
- šiek tiek medaus (pagal skonį).
Paruošimas:
- Suberkite šaknį į puodą ir užpilkite stikline šalto vandens.
- Užvirinkite ir virkite ant labai silpnos ugnies 5–10 minučių.
- Nukelkite nuo ugnies, uždenkite ir palikite dar 10 minučių pritraukti.
- Nukoškite per sietelį.
- Kai šiek tiek atvės, pasaldinkite medumi.
Gerkite šiltą, maždaug 20–30 minučių prieš valgį, jei norite paskatinti skrandžio veiklą. Jei išgėrę nuoviro pajusite stipresnį deginimą ar rėmenį, tai gali būti ženklas, kad grynas kiaulpienės šaknų nuoviras jums per stiprus. Tokiu atveju verčiau rinktis švelnesnius žolelių mišinius, kuriuose kiaulpienės šaknies kiekis yra mažesnis.
