Farmacijos ekspertė Snežana Agatnovič-Kuštrin pasakoja, kad melisų, levandų, šalavijų ir rozmarinų eteriniai aliejai gali veikti Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenis panašiai kaip kai kurie vaistiniai preparatai: mažinti nerimą, raminti ir net padėti palaikyti pažintines funkcijas.
Daugelis yra patyrę, kokia stipri gali būti kvapų galia sugrąžinti į praeitį ir pažadinti seniai išgyventas emocijas. Šviežiai keptų sūrio pyragėlių aromatas primena vaikystę ir močiutę, o kadaise naudotų kvepalų kvapas nukelia į laikus, kai jausmai atrodė jau seniai praėję. Mokslininkai nutarė šią kvapų „magiją“ panaudoti praktiškai.
Pipirmėtė – alternatyva vaistams?
Farmacinės ir toksikologinės chemijos profesorė Snežana Agatnovič-Kuštrin pristatė tyrimo, kuriuo vertintas eterinių aliejų poveikis neurodegeneracinėmis ligomis sergantiems pacientams, rezultatus. Pasak jos, notrelinių (lūpažiedžių) šeimos augalai gali prisidėti prie kovos su demencija ir ateityje, atlikus klinikinius tyrimus, papildyti įprastinių vaistinių preparatų gretas.
Daugiausia dėmesio skiriama pipirmėčių, melisų, levandų, rozmarinų, šalavijų, bazilikų, raudonėlių ir čiobrelių eteriniams aliejams. Profesorės teigimu, jų poveikis gali būti panašus į donepezilio – acetilcholinesterazės inhibitoriaus, taikomo Alzheimerio ligai gydyti – veikimą.
Viena iš hipotezių aiškina, kad ši neurodegeneracinė liga gali vystytis dėl acetilcholino trūkumo smegenyse. Acetilcholinas yra svarbus junginys, dalyvaujantis atminties ir mokymosi procesuose. Jį skaido fermentas acetilcholinesterazė, todėl gydytojai skiria šio fermento veiklą slopinančius vaistus, pavyzdžiui, donepezilį.
Terpenoidų galimybės
Eteriniuose aliejuose gausu terpenų ir terpenoidų – natūralių organinių junginių, kurie per nosies gleivinę ar odą gali patekti į kraują ir įveikti hematoencefalinį barjerą. Šios medžiagos slopina (inhibuoja) acetilcholinesterazę, todėl smegenyse gali didėti acetilcholino kiekis.
Profesorė pabrėžia, kad aromaterapija, naudojant notrelinių šeimos augalų eterinius aliejus, gali lėtinti pažintinių sutrikimų progresavimą ir gerinti Alzheimerio liga bei demencija sergančių žmonių gyvenimo kokybę. Teigiami rezultatai stebėti tiek in vitro, tiek in vivo tyrimuose. Nors darbas tęsiamas, gauti duomenys vertinami kaip perspektyvūs, o daliai pacientų aromaterapija padėjo palengvinti būklę.
Vis dėlto pabrėžiama, kad eteriniai aliejai negali visiškai išgydyti ligonio, tačiau gali pastebimai pagerinti savijautą. Tyrimų duomenimis, jie gali būti naudingi ir kitų neurologinių bei įvairių somatinių ligų atvejais.
Skirtingų šalių mokslininkų grupės ir toliau ieško eterinių aliejų, galinčių padėti sergant demencija. Gerų rezultatų, pasak apžvalgų, parodė aromaterapija, naudojant levandų, citrinų, apelsinų, ferulogio (Ferulago angulata), eukaliptų ir kiparisų aliejus.
Snežana Agatnovič-Kuštrin panašius tyrimus atlieka jau daugelį metų. Jos teigimu, terpenoidai gali sąveikauti su įvairiais smegenų receptoriais, pavyzdžiui, gama-aminosviesto rūgšties (GABA) ir serotonino receptoriais, ir taip prisidėti prie kortizolio gamybos mažinimo. Dėl to pacientai gali lengviau nusiraminti, sumažėja nervinė įtampa, palengvėja nerimas, gerėja bendra nuotaika.
Tokiu būdu eteriniai aliejai gali turėti ir profilaktinį poveikį, nes žinoma, kad depresija bei lėtinis stresas gali reikšmingai padidinti demencijos ir Alzheimerio ligos išsivystymo riziką ateityje.
