Žiemą peršalimo ir gripo atvejų išties padaugėja, tačiau pats šaltis ligų nesukelia. Pagrindinį vaidmenį atlieka sąlygos, palengvinančios virusų plitimą, silpnėjantis imunitetas ir socialiniai veiksniai.
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad šaltas oras nėra tiesioginė susirgimo priežastis, tačiau jis sudaro palankias sąlygas tokiems virusams kaip gripo virusas ar rinovirusai. Šaltoje ir sausoje aplinkoje jie ilgiau išlieka aktyvūs.
Žiemą oras dažnai būna sausesnis, todėl kosint ar čiaudint išsiskiriantys lašeliai greičiau išgaruoja ir virsta smulkiomis dalelėmis. Jos ilgiau išsilaiko ore ir lengviau patenka į kitų žmonių kvėpavimo takus. Be to, sausas oras sausina nosies ir ryklės gleivinę, todėl susilpnėja natūrali organizmo apsauga nuo infekcijų.
Šalto oro įkvėpimas taip pat skatina kraujagyslių susiaurėjimą: sumažėja kraujotaka, o kartu gali susilpnėti ir vietinė imuninė reakcija. Šį poveikį dar labiau sustiprina socialinės aplinkybės: žiemą daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, kur virusai plinta lengviau.
Saulės šviesos stoka neretai susijusi su mažesniu vitamino D kiekiu organizme, o šis vitaminas svarbus imunitetui. Žmonės, sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma, yra ypač jautrūs šaltam ir sausam orui. Specialistai pabrėžia, kad pasivaikščiojimas be striukės ar vėsesnė miegamojo temperatūra savaime ligos nesukelia – lemiamą reikšmę vis tiek turi virusai ir aplinkybės, padedančios jiems plisti.
Taigi, žiemos peršalimo ligos ir gripas dažniausiai yra virusų aktyvumo bei išorės veiksnių sąveikos rezultatas, o ne vien tik žemos temperatūros pasekmė. Dėl to verta rūpintis tinkama patalpų oro drėgme, stengtis gauti pakankamai dienos šviesos ir stiprinti imunitetą – tai išlieka svarbiausios profilaktikos priemonės.
